Tingynystės metai baigėsi. Darbas Australijoj.

Praeitą savaitę kartu su Antonija šventėm mano tinginystės metines:) O kitą savaitę išeinu į darbą:) Taip gražiai čia viskas sutapo.  Bet lengva nebuvo. Ir ne vien dėl to, kad dabar aplink krizė. 

Sunkiam iš jos viską, ką galim

Darbdavys pasistengė, kad per visus galus išbandytų prekę, kurią perka. Buvo 4 darbo pokalbiai. Tada manęs prašė pagal duotą situaciją apmesti strategijos pamatus, tada davė dar 2 praktines užduotis: teoriniam būsimam klientui sukurpti įmonės kredencialus; ir pagal duotą temą sudėlioti savo viziją vienai skatinimo programai ir ją paprezentuoti. Tada dar buvo problemų sprendimo simuliacija – toks pusvalandžio turnyras, kurio metu iš visų pusių „apmėto“ visokiais darbiniais „pravalais“ ir klausia kaip aš vienu ar kitu atveju reaguočiau ir elgčiausi.

 

Esat patyrę kažką panašaus? Aš ne. Esu ne kartą gavus visokių užduočių, kad parodyčiau,  jog neturiu jokių bėdų su anglų kalba ir kad sugebu normaliai mąstyti – bet tokio kiekio ir tokio intensyvumo tikrai ne.

Iš esmės jaučiausi labai panašiai kaip reklamos agentūra praėjus milijoną konkurso etapų ir pridarius visokių užduočių ir strategijų naujam dideliam klientui laimėti. O žinojimas, kad laimėtojas yra tik vienas  - situacijos nė kiek nelengvino:) Antra vieta yra dar didesnis pralaimėjimas, nei kad iškritimas ankstesniam proceso etape - tada bent jau mažiau būni investavęs laiko ir pastangų.. Žodžiu, laukdama galutinio atsakymo ėjau iš proto kaip reikiant:))

Pagaliau ne reklama:))

Jei, kas sakė, kad karjerą keisti yra lengva – melavo. Keliauti iš vienos reklamos agentūros į kitą yra ok. Bet išeik tu žmogus, kur nors kitur.. Laiškų su “unfortunately your application has been unsuccessful at this time“ gavau ne vieną, ir ne du. 

Bet viskas. Darbo paieškos baigtos – net neįsivaizduojat su kokiu malonumu nuo desktopo nugrūsiu folderį „Australija_darbas“ kažkur giliai giliai:) 

O dirbsiu aš su motyvavimo programų kūrimu. Tiesa, sritis matyt bus kažkiek panaši į reklamos – šiek tiek šūdmalystės ir plunksnų kedenimo turėtų būti ir čia. Bet bent jau tai bus nauja ir dar nežinoma:) Ir matyt, kad su kur kas mažesniais viršvalandžiais ir geresniu atlyginimu:) 

Ech. Ir aš tikrai laukiu pirmadienio. Jausmas, kurio nepatyriau jau seniai:) Tiesa, prisimenant savo daugiamečius įgūdžius, kažkada vis tiek turėčiau pradėti dejuoti. Bet dabar esu baisiai patenkinta. Ir mano mamai pagaliau nereikes raudonuoti, kad aš nedirbu:) kas kad mano tinginystės metai buvo nerealūs ir jų nė už ką į nieką nemainyčiau:)