pirmadienis, kovo 29, 2010

Melburno ruduo

Kai paskutinį kartą Melburne smarkiai nulijo - nuo lietaus smarkumo, krušos ir kitų stichijos padarinių įlūžo mano darbo stogas. Aplijo visus kompus, popierius. Nu nieko. Nemažai tokių ofisų ir namų po tos audros buvo. Beveik mėnesį pradirbom garaže. Irgi nieko. Leido kasdien bele kaip rengtis, nes šiaip mum tik paskutinį mėnesio penktadienį leidžiama mūvėti džinsus ir tai tik, jei atbašliuoji labdarai min 5 dolerius :) Žodžiu smagu buvo.

Praeitą savaitę pagaliau pakeitė visus kilimus, supirko naujus kompus, parsikraustėm į senas vietas.

O šiąnakt vėl nulijo. Nu taip smarkiai. Nueinu į darbą, o jis vėl užpiltas. Tiesa, ne taip baisiai kaip praeitą kartą. Bet vis tiek visi džiaugėsi, kad nespėjo išmesti visų bliudų lašančiam nuo lubų vandeniui surinkti.

O administracijos vadovė klapsi akim ir sako, kad stogo nebuvo spėję suremontuoti..  Va taip va. Kilimus pakeisti spėjo, o stogo, - ne. Ir moteriškė gimus ir augus Melburne. Mieste, kurio orai keičiasi greičiau nei pms'inės nuotaikos.

.. ryt į darbą vėl eisiu su džinsais. Gerai.

sekmadienis, kovo 28, 2010

2010 Formulė 1 Melburne

Ką turi "iškęsti" vietiniai gyventojai per Formulės 1 lenktynes :)) Nepadauginkit garso :)

antradienis, kovo 23, 2010

Pertas, Vakarų Australija

Pastaruoju metu nemažai keliaujam - vos ne kiekvieną savaitgalį. Per pastarąjį mėnesį buvome Velingtone (NZ), Adelaidėje (Pietų Australija), o šį savaitgalį apsilankėme Vakarų Australijos sostinėje - Perte. Velykoms dumsime į Tasmaniją ir teliks pabuvoti tik Kvinslende (Queensland).

Kelionę į Pertą "apmokėjo" pokeris. :) Laimėjau atrankinį turnyrą į ANZPT Perth ir į paketą įėjo turnyro mokestis, viešbutis ir pinigai aviabilietams. Taigi nusprendėm, kad Živilė atskris penktadienį vakare po darbo ir jeigu aš būsiu iškritęs iš turnyro šeštadienį-sekmadienį kartu pazonduosim apylinkes...

ANZPT Perth

Taigi pradžioje kaip man sekėsi pokerio turnyre - tiems kas kažkiek domisi ir/ar nori kažko išmokti...

Burtai nebuvo patys geriausi, nes gavau prie stalo du profus. Tiesa, pasisekė, kad jie abu sėdėjo tiesiai man iš dešinės, kas reiškia beveik visuomet turėsiu prieš juos pozicijos pranašumą - pirma jie turės padaryti ėjimą, o tik po to aš. Ir atrodė, kad tas pozicijos pranašumas išeis labai į naudą...

Vienoje iš rankų turnyro pradžioje vienas profas pakėlė statymą, kitas atsakė, pas mane Q2, abu vynai. Nusprendžiu atsakyti, nes kol pigu galima žaisti su silpnesnėmis kortomis ir pripirkus ką nors netikėtai, galima gerai pasipelnyti. Flopas atsiverčia Q37. Pirmas profas check, aš check, agresorius irgi check. Kita korta 2. Štai ir dvi poros - šansas pasipelnyti. Pirmas profas raise, aš call, agresorius fold. River korta - Q. Ulia-lia. Full house! Ir pirmas profas raise. Ką jis gali turėti, kad mane nugalėtų - Q7, Q3 - nelabai tikėtina. Greičiausiai irgi turi Q, gal QK,QJ ar Q10. Kiek gi čia daugiau pakėlus, kad jis atsakytų. Nusprenžiu pakelti tik minimum ir suteikti jam palankius šansus atsakyti, t.y. jam tereikėjo atsakyti 2700, kad laimėtų 8100 banką (šansai 4:1). Deja, ilgai pagalvojęs jis nusprendžia nusimesti ir parodo 33. Irgi full house, bet mažesnis! Wow, koks geras fold. Neveltui profas... Pradedu galvoti, kad jeigu būčiau sustūmęs visus žetonus all-in, gal būtų nusprendęs pacallinti, o dabar išsigando mano mažo raise... Na bet ir taip gerai. Pradžioje turnyro jau turiu 25000 žetonų kas yra labai gerai.

Po kelių rankų vėl susikertu su tuo pačiu profu. Jis raise, aš su 55 call tikėdamasis pripirkti 5, jeigu ne - nusimesti. Flopas Q54. Wow, gal visgi šiandien mano diena? Jis raise, aš tik call (reikia ištraukti kuo daugiau žetonų), atsiranda dar vienas, kuris pacallina. Turnas - A. Profas raise. Kadangi ant stalo du vynai ir du kryžiai, plius galima pripirkti ir eilę - aš nusprendžiu sustumti all-in ir atsikratyti trečio, nes buvau tikras, kad profas pacallins. Taip ir atsitiko, jis call ir parodo... QQ. Oh, no. Didesnis set'as. Na ką padarysi - nepasisekė. Gerai dar kad prieš tą patį žaidėją iš kurio neseniai nugręžiau nemažai žetonų, tai dar liko pusė startinio kiekio bandyti atsilošti... Heh, nors ir ne tokia sunki, bet eilinį kartą buvo iškraipyta mano pavardė PokerStars bloge :))

Po to visiškai nustojo eiti korta ir visą dieną stumdžiausi su panašiu kiekiu žetonų ir dieną baigiau su 11,800. Visiškas shorstack'as. Vidurkis apie 33,000. Ką gi, antrą dieną reikia žūtbūt pasidvigubinti ir kuo anksčiau, jei noriu tęsti kovą toliau... Pirma antros dienos ranka ir keli prieš mane esantys shortstack'ai tik call, aš pasižiūriu savo kortas - 77. All-in! Visi nusimeta, tiesa, paskutinysis ilgai dvejojęs ir nenorėdamas jau pirmoje rankoje iškristi nusimetė AJ (bent jau taip sakė). Ne pasidvigubinau, bet 30% padidėjimas irgi neblogai. Dar keleta kartų atėjo neblogos kortos, bet niekas į mano statymus neatsakė ir niekaip nesisekė pasidvigubinti. Galiausiai būdamas Big Blind gaunu A9 kryžių. Prieš mane tik 2 call, man arba check, arba raise. Nors turėjau įtarimą, kad vienas iš jų slowplayina, nusprendžiau stumti šioje situacijoje all-in. Vėlgi, jei abu nusimes - pasididinsiu 30%, jei kažkas call - vis tiek kažkada reikia dvigubintis. Kaip ir maniau, tas kur slowplayino, taip pat pavarė all-in ir parodė QQ. OK, nėra taip gerai, bet šansų yra. Reikia trijų kryžių arba A. Flopas QKJ, du kryžiai. Oh, gelbėja 10 arba kryžius. Turnas A. Na kam tas tūzas, jau dabar nereikia jo. Tik sugadino eilės galimybę ir atsivertus 10 pasidalintume banką. Todėl prašau kryžiaus. Ir... riveris 2, bet ne kryžius :) Aš out 89 vietoje iš 222 dalyvavusių...

Kažkiek gaila, nes konkurencija nebuvo iš stipriausių - daug vietinių, kurie lengvai nuspėjami, statantys žetonus drebančiomis rankomis, vieni per daug agresyvūs, kiti per daug pasyvūs. Na bet iš kitos pusės buvo proga su Živile apžvalgyti apylinkes.

Pertas - labiausiai izoliuotas miestas pasaulyje

Kadangi Pertas mano boso "gimtasis" miestas, tai jau išvažiuojant man pateikė sąrašą vietų, kurias būtina aplankyti. Tai per daug ir nesivarginom galvoti kur važiuoti. O ir nesinorėjo po visų kelionių ir varginančios darbo savaitės trenktis 800 km į dykumą ar apžiūrėti Wave Rock, ar plaukti į Rottnest salą. Taigi išsinuomavom mašiną ir pirmu taikymu... atspėjot - į pliažą!

 
 
Pliažų daug ir visi arti. Pripratę Melburne važiuoti bent valandą iš pačio miesto, o čia tik šast, ir jau už miesto. Tik šast, vienas pliažas su visokiais menais, šast, kitas pliažas su laukinėm kopom - tik gyvenk ir maudykis :)

Pliažuose apsilanko vietinė fauna...
... ir krūva išdykaujančių paauglių
Važiavom ir į Swan Valley, kur kas 100 metrų po vyninę, bet po pirmos degustacijos nusprendėm, kad su sava mašina degustacijos ne kas. Plius dar ir mašina nedrausta. :))

Įžymiausia Perto vieta apie kurią mano bosas pasakoja kiekvieną kartą užsiminus apie Pertą yra Kings Parkas. Parkas įsikūręs ant kalno ir nuo jo atsiveria nuostabi panorama į miestą.
Teko kiekvienoje vietoje fotografuotis, kad parodyčiau bosui, jog buvau :))

O iš Perto išsinešdinom pačiu laiku. Mums išskridus prasidėjo didžiulė audra, kuri atnešė šimtamilijoninius nuostolius ir net vėlesnis lėktuvas į Melburną buvo atšauktas. Gerai, kad nuomotą mašiną irgi pridavėm laiku. Kaip manot, kaip būtų atrodžiusi mašina po tokios krušos:

pirmadienis, kovo 15, 2010

Kengūrų sala, Pietų Australija - istorija

Kažkaip labai intensyviai gyvenam dabar:) Visko tiek daug vyksta, kad ta Kengūrų sala atrodo tokio senumo naujiena, kad apie ją net rašyti keista:)

Bet buvo gerai.

Pietų Australija šiek tiek apmažino mano amžiną kliedėjimą kokia nereali yra Zelandija. Nereali ir Australija. Tik ne toj valstijoj gyvenam, ir ne tose iki šiol lankėmės:)) Aišku pataikėm ten nusigauti neprastu laiku. Lietuviškais standartais turbūt būtų bobų vasara. Adelaidėj tiek festivalių vienu metu, kad net buvo gaila iš jos išvažiuoti. Kelias iš Adelaidės iki kelto į Kengūrų salą irgi nerealus. Sustoji vienoj vyninėj, kitoj. Ant vieno kalniuko nustoji kvėpuoti iš gražumo, ant kito seilė nutįsta. Žodžiu. Ir netrunka pusę dienos iš miesto išvažiuoti, nes Adelaidė palyginti su Melburnu - viso labo miestukas:) Va.


O kengūrų sala, dėl to ir vadinas kengūrų, kad jų ten bele kiek. Ant kiekvieno posūkio. Iš pagrindinio kelio išvažiavus greitis sumažėja iki kokių 20km/h, nes greičiau negali (aišku greičiau negali, ne vien dėl kengūrų.. žr. kaip atrodo, kai baigiasi pagrindinis kelias;))

O šiaip keistai mane veikia laukiniai gyvūnai. Fotkinau ir filmavau bele kiek. Spygavau be sustojimo. Jei pati būčiau kengūra ir į save žiūrėjau iš šalies, dievaži galvočiau, kad pamišęs žmogaus egzempliorius pasitaikė. Ir net nežinau kuo tai paaiškinti. Esu gi iš kaimo. Net karvę melžt moku:) Nu bet kai prie namuko kiaurą parą ganosi didžiulė kengūrų banda, man suminkštėja protas ir tiek. Ir net buvo dzin ką kaimynai pagalvos. Rimtai. Čia jau retas atvejis, nes man visada rūpi ką nepažįstami žmonės apie mane galvoja:)



Va. Negana to, toj saloj gyvena ir ruoniai su jūrų liūtais.  Čia jau buvo virš visko. Net fotkinti negalėjau. Rimtai. Man atrodo net širdis pora kartų iš jaudulio vos nesustojo.

O šiaip ten faina ir be visokių gyvių stebėjimo. Gyvenom Stokes Bay - ant kalno buvom išsinuomavę namuką. Tai po langais kengūros. Čiut toliau įlanka. Paplūdimys, į kurį patenki per tunelį kalne ir tik per atoslūgį.


O kur dar parkai, takai ir t.t.


Viskas būtų buvę 100% tobula. Bet grįžtant į keltą taip saugojomės taip saugojomės, kad kokio gyvio nepervažiuotume ir nepasisekė. Kaip jau išvengėm visų akistatų su kengūrom - žiūrim erelis ant kelio. Galvojam nu ims ir nuskris. Kaip kad paukščiai daro. O tas godus pasitaikė. Pasigriebė maitą nuo kelio ir bando kilti. Kilo kilo ir kažkurio momentu matyt susivokė, kad maita per sunki ir drėbė ją atgal ant kelio. O mes taigi nestabdėm. Manėm kad erelis nuskris sau su ta maita. Jis ir nuskrido, bet be maitos. O mes su nuomota Toyota Yariu ir užvažiavom. Ir palūžo plastikinis Yario buferis. Nedaug palūžo. Bet užtektinai, kad nuomos agentūra tai užskaitytų kaip žalą ir mano kreditinę nutręštų $2,500 (kaip užstatą)... Dabar aiškinamės. Ir matyt kad ilgai aiškinsimės.

Nu bet ne esmė. Kengūrų salą atsiminsiu dėl ko kito.

Viena pavakarė buvo labai nieko sau. Žr nuotrauką apačioj. Leidžias saulė. Ganos kengūros (nesimato čia). Eina Linas su vynu vienoj rankoj, stiklinėm taurėm kitoj ir žiedu kišenėj (irgi nesimato:))

va taip va.

antradienis, kovo 09, 2010

Kengūrų sala, Pietų Australija

Savaitgalis buvo ypatingas.
Buvom Kengūrų saloj.
Dabar virškinam įspūdžius.
Jų daug.

kengura

..bus daugiau. Kada nors:)