antradienis, rugpjūčio 30, 2011

Kraustomės?

Kaip ir kiekvienais metais vidury rugpjūčio mums baigiasi fiksuota nuomos sutartis. Pernai apturėjom stresą ieškodami naujo buto Melburne, bet išmokom pamoką kaip veikia nuomos rinka Australijoje. Pasirodo, kai baigiasi fiksuota sutartis ir jei šeimininkas nesiūlo pasirašyti naujos fiksuotos sutarties, tuomet gali toliau gyventi jau periodinės sutarties sąlygomis. T.y. nepasirašai jokios sutarties ir jei nori išsikraustyti - turi pranešti šeimininkui prieš 28 dienas. Aišku nuomą irgi turi mokėti :))

Šiemet mūsų šeimininkė norėjo vėl pasirašyti fiksuotą  metų sutartį, bet mes sakom - negalim metų sutarties rašytis, nes jei negausim permanent vizos turėsim iš Australijos išvažiuoti anksčiau. Tai šeimininkė (ar jos agentė) bandė pablefuoti ir sako, jei nepasirašysit fiksuotos sutarties, tai pakelsim nuomą. Bet paskui matyt pagalvojo, kad tokių gerų nuomininkų gali ir negauti ir nusileido...:)

Kraustomės...

Tai va, dabar ieškom naujo buto pasyviai. Žinom namus, kur maždaug jau norėtume gyventi ir vis prazonduojam skelbimus. Ir va praeitą savaitę radom visai fainą butą vienoj iš pagrindinių shopinimosi gatvių Melburne - Chapel Street. Na ne mūsų rajonas, bet irgi gera vieta - daug šurmulio aplinkui, nemažai gerų kavinių ir pan. O ir butas lofto tipo su puikiu vaizdu į miestą:


Nors turėjo trūkumų - prastesnis susisiekimas su darbu Živilei; neturi garažo, o tik stovėjimo vietą lauke; nepatogūs kraustymuisi ir siauri laiptai į viršų (metaliniai gaisrininkų laiptai); o ir kaina $10,000 brangiau per metus - bet vis tiek nusprendėm aplikuoti. Mes gi mėgstam gerai gyventi :)

...ar nesikraustom?

Kažkiek sukėlė nerimo, kad visą savaitę niekas mūsų neklibino ir net surengė antrą apžiūrą agentai, bet pagaliau vakar paskambino ir sako - Congratulations! Yay! Tai kada galit ateiti pasirašyt sutartį? Mums reikia įtraukti punktą dėl naktinio klubo, ir t.t. Pala, pala, kokio naktinio klubo? Kas per punktas? Kažką numykė, sako susikambink su Živile ir ateikit ryt pasirašyti sutarties ir susimokėti užstato, kad aš jums jau užrezervuočiau butą ir išimčiau reklamą...

Kažkaip pasėjo nerimą. Pradėjau tikrinti kas per klubas - Revolver Upstairs. Atrodo neblogas klubelis, bet pažiūrėjus darbo valandas atšoko fantazija - darbo dienomis nuo vidurdienio iki 4 ryto, savaitgaliais visas 24 val iki pirmadienio 4 val ryto!!! Pasiklausinėjam kiekvienas bendradarbių - visi kaip vienas tvirtina - žinom, žinom. Ten visi eina "get wasted", taip kad apsinarkašinusio jaunimėlio tikrai bus. O plius dar neaišku ar bubmčikai per sienas nepasieks ir mūsų buto...

Tai apsisprendėm atsisakyti. Šiek tiek bijojom, kad neįtrauktų į "juoduosius sąrašus", bet lygtais viskas gerai, nes turi kitų norinčių... Tai dabar greičiausiai niekur nesikraustysim iki Naujų, o "sutaupytus" $10,000 išleisim kitam "projektui" :))

ketvirtadienis, rugpjūčio 25, 2011

Broomas pagal Liną

Ale tai kaip Broome varinėjant su 4WD mergom kratosi... nea, mano istorija ne apie tai :)) Mano istorija kaip visada pagrįsta daugiau faktais ir šiaip kas man įstrigo iš Broomo. Beje, kas dar neskaitėte - pradėkite skaityti apie Broomo kelionę nuo pradžių...

1 šokas - Mašinų Nuoma

Živilė buvo atsakinga už maršruto sudėliojimą ir nakvynes, o man teko mašinos nuomos reikalai. Mašinų nuoma Australijoje garsėja kaip "plėšikų šutvė", o tokiose atokiose vietose kaip Broomas, tai iš vis plešia kiek gali. Pagrindinės nuomyklos kaip Avis, Europcar ir pan kiekvienai nuomos dienai suteikia tik 100 km nemokamai, už kitus km reikia mokėti 0.30-0.35 už kilometrą. Tai pradžioje bandžiau nuomotis iš vietinės nuomyklos BroomeBroome, kuri nors ir brangesnė, bet neturi limitų kilometrams - vis kažkaip mažiau spaudimo "taupyti kilometrus" :) Bet rezervuojantis Jeep Wrangler (Živilės pageidavimas), jų sistema nulūžo ir bebendraujant emailais išsiaiškinau, kad ten kur mes norim važiuoti būtinai reikia Big 4WD ir Jeep'as netinka. O didelio 4WD toms datoms neturi. Na tai ką, bookinaus iš Avis ir atrodė tuom ir viskas baigta su jais. Bet kur tau...

Važiuojam pasiėmę mašiną iš Avis, skambina kažkas - "Tai ar atvažiuosit pasiimti mašina iš nuomyklos?" Taigi jau pasiėmėm, ką čia skambinėjat? :)) Po minutės vėl skambutis - "Tai kad jūsų mašiną matau pro langą..." WTF? Pasirodo skambina iš BroomeBroome. Atrodo gi viską išsiaiškinom emailais, o ir jokio confirmation nebuvau gavęs. Sakom "Sorry", o mintyse galvoju ar pateikiau aš jiems kreditinės numerį ir kiek gi čia dabar nuskaičiuos... Tai tokia šiek tiek su šoku kelionės pradžia :)

Bet viskas baigėsi laimingai. Niekas nieko neišskaičiavo ir nervų gadintis grįžus nereikėjo :) O su 4WD susukom beveik 2000 km ir už kratymosi malonumą sumokėjom apie $1500...

2 šokas - Varlės

Pratęsiant šokų temą, kadangi mes visur gyvenome laukinėj gamtoj, tai visur buvo perspėjimai dėl varlių. Vienoj vietoj - "Prašome nuleisti dangtį, kad varlės į klozetą neįšoktų", kitoje instrukcijos kaip reikia elgtis pamačius varlę - "1. Rėkti; 2. Nustojus rėkti paimti popieriu ir išnešti varlę į lauką", bet pirmojoje gyvenimo vietoje Eco Beach, jokių instrukcijų apie varles nebuvo.

Vieną naktį miegu sau, o kad suklyks Živilė iš tualeto! Vos negavau širdies infarkto. Galvojau gal kokia gyvatė į vonią įsliuogė. Bet pasirodo ne, kokių 3 cm varlytė pralindo kažkur pro plyšį ir atsitūpė ant vandens čiaupo, o Živilė naktį nieko nematydama pabandė atsisukti čiaupą ir tiesiai ant varlės... :))

3 šokas - Derbis

Na ir kad jau apie šokus, tai didžiausias man šokas buvo Derbio miestelis. Kadangi atstumai iki nakvynių nemaži, tai teko įtraukti į nakvynės sąrašą ir Derbį. Vienintelis dalykas, kuo jie didžiuojasi, kad turi didžiausius potvynius/atoslūgius Australijoje. Siekia iki 10 m.:


Čia gražiausios nuotraukos ką galėjome išpešti. O šiaip nykus miestelis. O ir "viešbučių" brangumas! Susiradom kažkokį Boab Inn už $220 per naktį. Supranti, kad užkampis, bet už tokią sumą tikiesi kažko padoraus, o gavom motelio kambarį be langų! Toks Amerikoj kainuotų max $50, o čia... Tai nusprendėm, kad jų koziris nemokamai rodoma Foxtel (mokama TV Australijoj) kambary, tai už tai ir kaina tokia :))

Taigi, jei planuositės kelionę šiam krašte - stenkitės kiek galėdami išvengti Derbio! Pigesnių nakvynių nelabai ir surasit ir jaučiu jie kai jau sulaukia kokio turisto, tai ir bando pasipelnyt :) Kas ten skundėsi, kad Melburne blogai gyvent - siūlau važiuot į Derbį, gal pasikeis nuomonė :))

Broomas = poilsis

Bet šiaip labai gerai pailsėjau. Man labai patiko gulinėtis pliaže, ypač kai yra šešėlis. Per visas dvi savaites sugebėjau nenusvilti niekur. Pažanga... Dar kas gerai, kad Broomo apylinkėse temsta labai greitai. Vos tik nusileidžia saulė apie 18 val ir jau tamsu. Tai visas dienas ėjom miegoti apie 19 val. Grožio miegas :)

O ir važinėjant visai fun klausytis Živilės spygavimų, kad "tuoj užklimpsim" arba atvažiavus į nakvynės vietą kažkur kalnuose, rasti tarptautinį oro uostą:


Su muitine:


Ir kapu savo šuniui (?):


Linksmas šeimininkas pasitaikė :)

Visai nieko tas Broomas sezono metu. Gal tik kiek brangokas, jei nevažiuoji su karavanu nakvynei ir su savo maistu. Per nepilnas 2 savaites su aviabilietais, nakvynėmis ir maistu išleidom apie $10,000. Liza sakė, kad net ir namų nuoma pačiam Broome prasideda nuo $800 per savaitę, o tokių kaip butų tai beveik ir nėra. Melburne žymiai pigiau :)) Tai reikia kalnakasybos ar naftos pramonėj įsidarbinti norint ten gyvent. Na ir dar reikia išbandyti Broomą per ne sezoną. Gal nulėksim kada - tada ir parašysim...

trečiadienis, rugpjūčio 24, 2011

Broomas - Atostogų pabaiga

Atostogų pabaiga. Išsigulinėjimas nr.2. Vėl Broomas

Dėl jau anksčiau minėtų priežasčių grįžimas į civilizaciją ir ant asfaltuoto kelio prilygo neblogam orgazmui. Galutinai supratau, kad esu Toyota Prius tipo (jei toks tipas iš vis egzistuoja) moteris. Ir dar supratau, kad yra neišpasakyta laimė, kad gyvenu su Linu ir kad jis savo meilės man nedemonstruoja išveždamas pasitrankyti motociklais ar 4WD:)

Paskutines 4 atostogų dienas pasigulinėjom pačiam Cable beach gale, prie Kokosų lagūnos. Bed & Breakfast kuriam buvom apsistoję yra trečia vieta Australijoj, į kurią baisiai norėtųsi sugrįžti (po Kengūrų salos ir "Forget-me-not" namuko Melburno apylinkėse). Nerealu labai.


Pagal kainos ir kokybės santykį visą laiką kirbėjo klausimas kiek šeimininkė iš viso savo verslo uždirba, nes plika akim primetus atrodo, kad investuojama visko daugiau, nei gaunama grąžos. Klausiam. Nusišypso ir papasakoja istoriją, kad čia jos hobis, kad nenupuštų viena su vaikais kol vyras dirba naftos gavybos platformose. Ai, sako Džeisonas ir taip daug uždirba.. Taip sužinojom apie naftos milijonierių žmonų užsiėmimus Broome. Ten grožio salonų per daug neatidarysi, tai jos turi B&B. Tikrai rekomenduoju. Nepatirtas XXI amžiaus jausmas, kai ne tik iš tavęs nesistengia užsidirbti, bet ir neturi tikslo uždirbti iš vis:)


Vietoj pabaigos

Šiaip į Broomą važiavau jo įsimylėti, kad galėtume susikrovę visus daiktus ten nuvažiuoti ir pagyventi ilgiau. Sklando viena legenda apie mano draugės draugę, kuri važiavo aplink Australiją tol, kol privažiavo Broomą. Ir užstrigo ten. Ilgam:) O kur dar legendos apie visus kalnakasius, naftininkus ir jų atlyginimus. Štai tikra istorija apie Džeisono darbo grafiką: dirba 3 savaites, tada 3 savaites atostogauja, tada vėl dirba 3 savaites ir tada atostogauja cielas 6... Lisa rimtu veidu patikino, kad kai jis dirba tai jau dirba po 16 valandų per parą. Bet kad aš ir paprastą savo darbą dirbdama ne kartą namo esu grįžus po gerų 16 valandų darbo nors moka tik už 7.5:)

Ar įsimylėjau? Beveik:) Bet buvom mes pačio sezono įkaršty, kai temperatūros tobulos gyventi. Reikia patikrinti Broomą liūčių sezono metu, kai jūra įkaista tiek, kad vietiniai ten nekiša kojos. Ir kai lauke taip tvanku, kad atrodo jog nelieka oro kvėpavimui. Žodžiu dar grįšim. Trumpom atostogom pas naftininko žmoną Lisą.


Lino trigrašis
Nežinau ar nustebtumėt sužinoję, kad ta pati istorija iš mano ir Lino lūpų gali skambėti gerokai kitaip. Aš kažkaip tuos pačius reikalus matau labai hiperbolizuotai:)) Dėl to sveika būtų pasiskaityti Lino komentarą. Rytoj...

antradienis, rugpjūčio 23, 2011

Kimberleys regionas

"Aktyvusis" atostogų etapas nr2. Kimberleys regionas

5 dienos.
Nuostabūs kanjonai, kriokliai, šaltiniai, baobabai...


Pilnos kelnės baimės, kai kulniuojant iki kokio tarpeklio sutikti žmonės, pataria pasisaugoti ir neužlipti ant tako besišildančios gyvatės :)



Totali ekstazė paaiškėjus, kad po geros valandos šokinėjimo nuo akmens ant akmens šaltinyje ar kriokliuose galima maudytis ir totalus ašarų gumulas, kai po kulniavimo +35C karštyje paiškėja, kad maudynių nebus, nes su šiemetiniais potvyniais iki čia atkeliavo krokodilai...


Toks nuolatinis emocinis up & down. Šiaip tikrai gražu be proto. Bet kasdieninis kaulų kratymas duobėtais ir šaltiniuotais keliais pratestavo kantrybės  limitus neblogai:)) Linas turbūt ilgai atsimins 50 km kelio atkarpą, kai važiuodami į priekį kirtom 37 įvairaus didumo upeliūkščius. Ir paskui tuos pačius 37 važiuodami atgal :)


O aš visam gyvenimui išmokau pamoką, kad bet kuris rimtesniu 4WD kvepiantis pasivažinėjimas galvoj automatiškai turi įjungti kelio ženklą, kurį dėl puritoniškumo ar tiesiog neapdairumo pamiršo kelininkai.


Juokas juokais. Pusės dalykų normaliai nemačiau ir negalėjau nufotkinti, nes dirbau savo pačios liemenuku. O kur dar baimė, kad po tokio pasivažinėjimo krūtys nutys iki juosmens ir jas galėsiu toliau nešioti susijuosusi diržu, kad nesimaskatuotų, - kaip kad daro vienos afrikos genties atstovės...
Rytoj - paskutinė atostogų dalis Broome

pirmadienis, rugpjūčio 22, 2011

Cape Leveque

"Aktyvusis" atostogų etapas nr1. Cape Leveque arba su 4WD per smėlio pusnis.

3 dienos Cape Leveque pusiasaly. Niekada negalvojau, kad kelią galima būtų galima aprašyti kaip smėlio pusnynus. Bet iš 220km nuo Broomo iki Cape Leveque - tų pusnų buvo daug. Su mažu 4WD tokio kelio net neįveiktum. Su dideliu jokių problemų, - bet mum kaip totaliai neprityrusiem tokios didelės mašinos valdytojam kelionė buvo ilga :) Akimirkų kai atrodydavo, kad viskas, praris mus smėlis ir mes mirsim iš trošukulio buvo daug (mobilus ryšys dingsta vos išvažiavus iš Broomo). Čia vėlgi reikia įmesti pastabą, kad man tokių akimirkų buvo kur kas daugiau nei Linui, o ir tas kelias nebuvo toks kad niekas, o niekas juo nevažiuotų ;)


Visad būk atsargus

Atvažiavę sužinom, kad šalia yra visai smagus koralinis rifas. Trinam rankas iš smagumo ir džiaugiamės, kaip mes čia smagiai sukišę nosis į vandenį visko prisižiūrėsim. Iš to smagumo iki galo neišsiaiškinę, kas ir kaip šokam maudytis ir aš į koralą (gražų turbūt) giliai ir ašaringai persipjaunu padą. Graudu aišku. Melburne tokį pjūvį turbūt susiūtų, pasaulio pakrašty duoda kelis pleistriukus ir elastinio binto. Kadangi aplink straksinčių ant vienos kojos ne vienas ir ne du, supranti, dėl ko visos instrukcijos surašytos pagal tai kiek laiko trunka nuvažiuoti, o ne nueiti iš taško A į tašką B, net jei atstumas tarp jų yra koks 600 metrų.



Pasiskraidymas

Perpjauta koja pakoreguoja visus planus. Maudytis negali. Vaikščioti negali. Dar kur nors važiuoti per smėlio pusnis nesinori visai. Tai pasiskraidėm po apylinkes. Viskas gražu kaip ir turi būti. Įsimintiniausia akimirka, kai pilotas parodo perlų fermą ir netoli žvejojačią baržą. Aplink ją kokie 7 rykliai. Toliau pilotas mielai, tonu kuriuo motina aptartų išdykaujančius paauglius sūnus, sako: "oh cheeky buggers" ir pasvarsto, kad galbūt žvejai į vandenį išmetė išdarinėtos žuvies likučius ir tai priviliojo ryklius. Pagyvenusi amerikiečių pora iš kart pradeda haiperventiliuoti ir siaubo persmelktais balsais reikalauja skambinti 911 (Australijos pagalbos linija 000, jei ką) ir kviesti pagalbą, nes jie nenori likusį gyvenimą nugyventi su kaltės jausmu, kad leido vargšams žvejams mirti. Absoliučiai jokie argumentai poros nenuramina. Bijau, kad dabar jų holivudinių filmų apie ryklius žudikus paveiktas sąžinės jausmas, neleis jiem ramiai miegoti iki pat gyvenimo galo... :)


Rytoj - "Aktyvusis" atostogų etapas nr2. Kimberleys regionas