trečiadienis, birželio 27, 2007

Aukcionas

Na ka, sia savaite pirmakart isbandem issivysciusio pasaulio "pricendala" - internetini aukciona. Yra cia NZ labai populiarus aukcionu puslapis http://www.trademe.co.nz/ , kuriame visi kiwiai pardavineja naujus ir padevetus daiktus. Galima isigyti ko nori - nuo knygu iki baldu ar net automobiliu ir namu.
Veikimo princpas labai paprastas - isstatai preke internete ir nurodai kada turi baigtis aukcionas ir tada visi, kas susidomi, siulo savo kaina ir auksciausiai pasiulyta kaina daiktas parduodamas. Labai gera sistema pardavejams. Yra netgi apsidraudimas taip vadinama "reserve price", t.y. nurodoma kaina, kurios nepasiekus aukcionas laikomas neivykusiu. Taigi, jei nera skubu ir nenori parduoti daikto uz bele kiek - nustatai "reserve price" ir tikiesi, kad uzkils kaina nerealiai :)) Bet jei nori atsikratyti kazkokio nereikalingo daikto ir gauti kazkiek pinigu, tai paleidi uz 1$ ir ziuri kiek uzkyla... Idomiausia, kad apsisaugojimo priemoniu beveik jokiu. Ivyko aukcionas ir turi daikta pirkti/parduoti. Pagrindine saugumo priemone - atsiliepimai. Po kiekvieno aukciono prasoma palikti atsiliepima tiek pardavejui, tiek pirkejui apie vienas kita ir kuo daugiau tu turi teigiamu atsiliepimu tuo patikimesnis esi.
O mes pirkome rieducius. Uzsimane Zivile "ant ziemos" nusipirkti rieducius. Susirado, kas pardavineja Aucklande, kad nebutu papildomu islaidu pristatymams ir pasisiule nupirkti beveik nevazinetus rieducius uz 15$. Kadangi daugiau niekas neprekiavo - rieduciai atiteko mums. Toliau dar paprasciau - gauni meila, kur parasyti pardavejo kontaktai ir siuloma susikontaktuoti del ivykusio aukciono. Parasiau meila, tai sako, ok mano adresas toks ir toks, as paliksiu rieducius prie pagrindinio iejimo i namus, atvaziuok pasiimti, o pinigus imesk i pasto dezute! :)) Va todel ir manau, kad LT dar nelabai tokia sistema veiktu - butu pilna apgavysciu. "Atejau pasiemiau rieducius, o paskui rasau, kad nieko nebuvo prie tu duru, gal kas kitas paeme?" :)
Zivile jau "uzsiveze" kaip viskas paprasta ir pradejo zvalgytis nuo menu iki sofkiu visokiu. Ajajajai bus shoping manija tiesiai is namu :))
O cia pirmasis musu pirkinys internetiniame aukcione:

ketvirtadienis, birželio 21, 2007

Kraustymasis

Neatsimenu ar minejom, bet musu dabartinis nuomotojas sugalvojo pakelti nuoma kitam pusei metu, kas is musu puses visiskai nepriimtina. Kaip galima uz ta pacia vieta moketi brangiau? Kaip tik, kaip pastoviems ir lojaliems klientams turetu buti nuolaida :)) Taigi nusprendem kraustytis. Tegu cackinasi su trumpalaikiais nuomininkais, jei jau tokie gobsus :))

Buto paieskos siek tiek uztruko, nes as kaip zinoma esu komforto vergas ir kaip sake mano pusbrolis - musu jau tokia gimine, galim valgyti bet ka, bet gyventi turim patogiai :)
Taigi susiradom toki tobula butuka. Vos kelios minutes toliau nuo Ziviles darbo, bet pats centras, aukstos lubos, super didelis poilsio kambarys, didelis balkonas i parka, kuriame ciurlena fontanai ir 2 miegamieji. Taigi svecius kur priimti turesim (oi laukiam, laukiam, mes sveteliu laukiam...). Tiesa, butas kiek brangesnis, tai pradzioj pagyvensim su kambarioku lietuviu keleta menesiu, kol jam baigsis viza. O po to ziuresim, gal patiks gyventi su kambariokais, tai tada ieskosimes kitu, o gal matysim, kad ir vieni galim islaikyti si butuka :)
Kraustymasis numatytas liepos 7 d, tai po tos dienos musu bus jau naujas adresas. Turi gera paslauga vietinis pastas. Galima nueiti pas juos ir parasyti prasyma, kad gauta korespondencija senu adresu persiustu i nauja adresa. Ir pirmus 3 menesius si paslauga nemokama! Cool, tikrai neprarasim jokios siuntos, jei kazkas galvoja ka atsiust :) O ir siaip idomiai paslaugu perkelimas vyksta. Gal jau ir Lietuvoje imanoma perkelti ta pati telefono numeri i kita adresa, bet kad galetum perkelti savo elektros ar duju saskaita i kita adresa, tai cia man buvo negirdeta. Ta prasme, kai pirma karta atsidarai saskaita elektrai ir dujoms - ji lieka tau visam laikui ir kraustydamasis tu tiesiog pranesi savo nauja adresa ir jei firma i ta pastata tiekia elektra ar dujas, tai tiesiog jie nuo tos dienos pradeda matuoti skaitliukus ir siusti saskaita i nauja adresa. Cia tai man patinka. Ne taip kaip Lietuvoj, kai neturi pasirinkimo ir persikraustydamas turi naudotis ta kabeline, kuri yra pastate ar ta firma, kuri teikia elektra tam pastatui. Ir niekam tu nerupi. Cia firmos yra suinteresuotos teikti kuo geresnes paslaugas ir stengiasi islaikyti klientus lojalius, nes zino, jei jiems patiksi - jie tave "pasiims su savim", kai kraustysis.

Tai tiek pas mus siam kartui. Kas "ant Lietuvos" gero? Kazkaip sumazejo komentaru bloge :)) Ar cia vasara kalta, ar jau nusibodom :)) Tiesa, vakar per zinias rode idomu reportaza. Rode tevus, kurie norejo uzregistruoti vaiko varda, bet kol kas tuo uzsiimanti instancija to padaryti nenori. Mat vaiko vardas - 4real! Tevai aiskina, kad jau informacijos amzius ir visus kodus bei vardus naudojam rasyti skaitmenis ir raides, tai kodel skaiciu vardo gale galima naudoti (pvz, Love III), o vardo priekyje ne? Tokie biski priplauke atrodo tevai, kambarys ispuostas uzrasais 4real, maikutes ant vaiko irgi su 4real uzrasais, sake kitus vaikus irgi vadins panasiai (4sure ir dar kazkaip su 4..., nepamenu). Bet manau pasieks jie savo ir bus pretekstas visiems ne tik internete vadintis visokiais nick'ais, bet ir tokius pat tikrus vardus pasirinkti :))

sekmadienis, birželio 17, 2007

N-14

Ketvirtadieni viena publicistikos laida labai placiai nagrinejo tema apie vyrus, kurie gyvena su lelem. Kadangi laida visai nemazai pries tai reklamavo - zinojau, kad jos neziurejus i darba penktadieni geriau neiti - neisipaisysiu nei i viena pokalbiu tema. Tai va ir ziurejau. Hmmmm tobula tema. Kalbino keturis vyrus, kurie del vienokiu ar kitokiu priezasciu niekaip nesugeba susirasti tikros drauges ir del to perka ziauriai ziauriai brangias plastikines leles, kurios gali atlikti ko ne visas "svarbiausias" moters funkcijas. Negali tik bumbeti, negali tustinti kreditines saskaitos ir niekada nesako ne. Kaip menki trukumai buvo pamineti, kad ji niekada nekalba ir niekaip neatsiliepia i vyro glamones. Hmmmm.. vyrukai su entuziazmu demonstravo kaip galima pakeisti jos liezuvi ar vagina, jei nori ko nors neiprasto. Arba kaip galima pakeisti veida, jei ji uzsinori miego. Brrr.. Puse kolegu vyruku - laidos neisziurejo iki galo. Anyway.. Moralas ne apie tai. Laida tikrai pavykusi, diskusijos tesis turbut dar gera savaite. Bet... tas nelaimingas vaginos keitimas ir detalus jos eksponavimas per TV, man visam laikui sugadino mano santyki su moliuskais, geldelem ir dar gera doze juros gerybiu..

Vakar vakarienei gaminomes moliusku su spinatu padazu. Tai pagaminus pasimate, kad isvire moliuskai ziauriai panasus nu.... patys matot:) siaubas.

fu fu fu. Dirbu reklamoj, o tik vakar iki galo suvokiau kokia didziule yra teliko galia:))) ir as nesikraustau is proto!

ketvirtadienis, birželio 07, 2007

kalno lankymas

Praeita savaitgali is Zelandija atejo ziema. Ta proga issiruosem ieskoti sniego - isvaziavom aplankyti Taranaki kalno.
Penkios valandos pamisusio vairavimo kalniukais ir atvaziavom i New Plymouth'a. beda tik ta kad po penkiu valandu kely, beveik ateina naktis (aga.. zelandijos ziema irgi temsta anksti!). Zodziu pirma diena taip nieko ir nepamatem.. Nu bet smagiai pramirkom visa vakara mineraliniuose baseinuose.
Vat.. sekmadienio rytas pasitaike tobulas, buvom visai normaliai issimiegoje, nors nakti labai vare is proto kalnu upeliukas, kuris tekejo kokie 2 metrai nuo musu namuko ir labai gurguliavo (kai gerai pagalvoji tai siaubas - galim drasiai miegoti prie 24 valandas veikiancio uosto, o negalim gamtoj, nes upeliukas per daug tiuksmauja!). Pusryciu atrakcija buvo to paties upelio unguriu serimas vistienos desra ir naujai atrasta Lino aistra Fejoa'joms - taip taip, tie patys vaisiai, nuo kuriu kvapo mane pykina.
Ok. sekmadieno planas: susirasti nakvyne stratforde (mazas miestukas kalno papedej), ilipti i kalna ir pravaziuoti "45 surfingo greitkeliu". Su nakvyne viskas ok, bet su kalnu tai kaip.. uzvaziavom i virsu tiek kiek galejom uzvaziuoti, o ten rukas su lengvu lietum. Nieko, nusprendem padaryti n-taji meginima, kuris vadinasi "nu pamekim laipioti po kalnus pagaliau". Mintyse nusiunciau linkejimus Astai ir Viktorui, kuriu aistra kalnams man sunkiai suvokiama ir pirmyn!!!

lipam lipam. lipam lipam. o kaip nieko nesimato taip nesimato... Paskui prisiminiau, kad pagrindinis malonumas yra uzlipus paziureti zemyn. O jei paziuresim zemyn ir nieko per ta ruka, lietu ir debesis nieko nematysim? tai nulipom zemyn. kita karta gal:)))

Zodziu vazinejimasis aplink kalna, buvo kur kas smagiau. Saule sviecia. Zydi ziemines gelytes..

zavi mazi miestukai..

be to, visada galima atsistoti ant juros kranto ir is toli ziureti i Taranaki. Baisiai tingus variantas, bet kai dienos trumpos - visai nieko:))

Laiko skirtumas nuotraukose: virsuj 3.45PM, apacioj 4.15PM. Temsta ziauriai greitai:)

Pirmadienis.. Nakti is sekmadieni i pirmadieni siek tiek prisidrebejom, nes buvo visai salta (nu oro temperatura tikrai nukrito iki kokio 0 laipsniu), o musu kambario sildytuvas turejo gudru taupymo mechanizma: pakaitina 15 minuciu ir issijungia - jeigu salta, - prasom lipti is lovos ir ijungti vel. brrr..
Zodziu, pirmadienio planas: pravaziuoti "forgotten world highway" ir grizti namo. Drasiai galiu teigti, kad cia buvo zaviausia keliones dalis. Visi turistiniai bukletai raso, kad tas kelias is esmes yra laiko masina atgal. I ten, kur Zelandija buvo pries kokius 50 metu: viena degaline per 200 km, kaimai, susidedantys is dvieju namu, kalnai, nusagstyti avytem, duobeti keliukai. O grazu taip, kad sustojus nesinori judeti toliau.
P.s darant sita nuotrauka mus akylai stebejo didziulis bulius, mat perlipom ganyklos tvora ir ryskiai izengem i jo teritorija:)))

Buvo ir keistu dalyku. Kai kurios tvoros pakeliui buvo nukabinetos kiauliu odom. Nezinau ka cia reiskia:) bet truputi siurpu:))

o viena nuotrauka padaryti norejau seniai. Zelandijoj pilna oposumu, ju visi nuosirdziai nekencia, turbut del to nelabai ir gaili, kai juos netycia pervaziuoja (vaziuojant kalnu keliukais beveik kas kokius 200 m gali rasti suvazineta oposuma: su Linu juokiames, kad jie turbut azartiski gyvuneliai - pamato masina ir puola po ratais bandydami atspeti isgyvens ar ne:)

vat. smagiai pasivazinejom. In total apie 1650 km sukorem. Netgi as vairavau!! 2 dienas po 15 minuciu:) per jas taip pavargau, kad oj (nu supratimo cia nesitikiu ne is vieno..)
Ok. iki kito karto. Aciu ir bukit laimingi - zenklas pravaziavus viena is kaimu kazkur vidury uzmirsto kelio:)

penktadienis, birželio 01, 2007

Puse metu NZ

6 menesiai. Nei daug nei mazai, kai pagalvoji.. bet pakankamai, kad galeciau ivardinti, kas man yra Zelandija:)

Kalbant simboliais, tautos identiteto dalim ar kaip kitaip gudriai bepavadinsi, - Haka yra zodis, kuri daugmaz kiekvienas be dideliu dilemu susieja su NZ. Mano galva, tai pati unikaliausia maoriu saviraiskos forma, kuri tobulai persikele i siandienini gyvenima - be dirbtinio kvepavimo ar kokio kulturos paveldo fondo investiciju. Haka soka visur, kur reikia sekmes ar pergales, - pries varzybas, renginiuose, per gimtadienius.. net mano darbe pries Vodafono konkursa (aisku su didele sarkazmo ir juoko doze, kaip kad budinga reklamscikams, bet vis tiek).

Po hakos antru numeriu, o gal net lygiagreciai tuo paciu metu, eina 'all blacks' - zelandijos regbio komanda. Lietuviskais atitikmenim visi del ju eina is proto lygiai taip pat kaip del Zalgirio, kai jie daug laimi. Skirtumas tik tas, kad cia visada del ju eina is proto (mano kolege nesioja stringus su 'all blacks' atributika!) ir kai jie laimi, ir kai ne. Jei kas netycia nemate, pirkabinu Adidas reklamini klipuka kur 'all blacks' soka haka.


Hmmm toliau. Ant visu 'all blacks' marskineliu ir ju logotipe yra sidabrinis papartis. Dar vienas zelandijos simbolis. Ji stampuoja visur, kur netingi. Kas idomiausia, tuos uzstampuotus dalykus, patys mielai ir perka, ir naudoja. As gedimimo stulpu ar vycio formos auskaru, net gilioj emigracijos nenesiociau, o cia viskas ok. Didziuojasi ir gerbia savo simbolius kiviai. Tik mokytis ir mokytis.

Koru. Spirales formos elementas, kuris maoriams reiskia atgimima, gyvybes tasa ir pan. Turbut drasiai galiu teigti, kad didzioji dalis turistu grizdami is NZ ant kaklo uzsikabina koru papuosala is zaliojo akmens. Brangus tas akmuo, maoriai ji vadina pounamu. ir kiviai labai sentimentalus siuo klausimu. Panasiai kaip lietuviai su savo gintaru. O siaip grazu. Tikrai.


dar vienas is daiktiniu simboliu serijos yra paua kriaukles. Siuo klausimu susizavejimo is manes nebus, nes nieko baisiau nesu macius. Tu kriauklyciu pilni papludimiai ir jos atrodo kaip nuo grybelio nukrite perlamutriniu gariunu lygio laku nulakuoti nagai. fu. O jos yra baisiai unikalios, galima rasti tik zelandijoj, turi nerealu (???) perlamutrini svytejima, jas baisingai saugo visi kas tik gali. Jom kiviai puosia savo namus, juvelyrai kuria papuosalus ir jei tektu dalyvauti diskusijoj kas skaniau: austres ar paua - laimetu paua:)

toliau... kai prazysta pohutukawos - ateina vasara, o tuo paciu ir kaledos.. Juokinga siaip. Linas per puse metu taip ir nesugebejo atsiminti pavadinimo, gerai, kad tokiu atveju gali sakyti zelandijos kaledu medis ir visi zino apie ka kalba.


Zelandijoj yra vaisius, kuris drasiai gali vadintis nacionaliniu: feijoa. Velgi komplimentu nebus:)) Feijoa yra neitiketinai baisaus (velgi subjektyvu!) skonio dalykas. O cia visi alpsta. Balandis, geguze yra pats ju sezonas - tai visas ofisas apsiginklave saukstukais kiaura diena juos skaptuodavo (panaisiai kaip kiwi). Meiles kilme aiski: vaikystej kiekvienam kieme augdavo po feijojos medi. O man baisu. Mane vien nuo ju kvapo pykina.

kas dar.. hmm na ju paukstis kivis, kurio vardu jie patys save vadina. Paukscio nemaciau, nes jis naktinis, sentimentu jam nesuprantu (turbut kaip gandras lietuvoj). Sokolado parduotuvese pardavineja saldainius, kurie vadinasi 'kivio sudas'. Be komentaru.. nors kaip paziuresi, jei per sarkazmo prizme - tada super, jei per nacionalinio pasidziavimo - tada nesveika:)
dar zelandijoj visi nesioja flipflopus. Net dabar, kai ziema, nesioja. Tas mano galva keista, bet patogu:) nei kojiniu, nei batu reikia:) ir geria L&P limonada:)))


tiek apie dalykus, kurie man reiskia zelandija. Apie gamtos grozi nerasau, tai kiekvienos musu isvykos is miesto ditirambu objektas. Zemiau prikabinu musiskiu susukta klipuka apie NZ. Man patinka visai. Zelandija ir yra tokia, kokia ja ten parodo.


belieka atsakyti klausima: likti ar grizti..
norisi sakini su atsakymu sudelioti taip, kad pakeitus kableli pasikeistu visa jo reiksme: pasilikti nereikia grizti:)))
kad ir kiek besiskusciau savo darbu, per puse metu paaugau tiek, kiek lietuvoj buciau per gerus 2 metus turbut paaugus.
kad ir kiek galvociau, kad per mazai uzdirbu - lietuvoj galvociau taip pat.
kad ir kiek beniurzgeciau, kad noriu grazesniu namu - grazesnio vaizdo per langa dar neesu turejus. Siandien ryta atsikelus po kojom buvo rukas - visas vandenynas skendejo ruke.. atrode kad gyvenam ant debesio krasto:)
kad ir kiek galvociau, kaip man truksta draugu - pati geriausia vis tiek turiu salia.

Toliau seka visa eile dalyku, kurie yra cia ir kurie nerealiai veza. Ju daug (iki siol negaliu atsidziaugti, kad cia nera korupcijos skandalu ir nesirieja politikai!).

Bet.. yra dalyku, kuriu negali pakeisti vaizdas pro langa... nematyti kaip sensta tevai, nezinoti kuo is tikruju gyvena geriausia drauge.. kazkas tuokiasi, kazkas laukiasi, kazkas kraustosi i pirmuosius savo namus. Tie kazkas artimi zmones, kurie pradeda tolti. Skypas, meilas, blogas palaiko rysi, bet jis keiciasi - visom emocijom virtualiai turbut neimanoma pasidalinti. Kazkada vis tiek ateis laikas, kai reikes apsispresti: bandyti visom jegom islaikyti rysi ar ieskoti nauju. Ta dilema labiausiai nepatinka ir trukdo 100% cia isikurti. vat. Kokia isvada? siai dienai: apkeliauti visa NZ, pasiimti tiek, kiek galima is jos pasiimti, ir grizti namo. Gal ne tiesiai. Baisiai noreciau pagyventi kur nors azijoj:) bet grizti.

tiek is manes siam kartui. gero savaitgalio! mes turesim ilga:) pirmdieni salis svencia karalienes gimtadieni:))