penktadienis, balandžio 25, 2008

Ogilvy New Zealand..

.. liko 5 darbo dienos:) Kadangi šiandien laisvadienis, tai tiuninguoju savo CV, ir po truputį reziumuoju Zelandijos Ogilvių metus;) hmmmm.. kažkaip pagalvojau, kad jei ir Melburne įsidarbinsiu toj pačioj reklamos agentūroj – turbūt galėsiu drąsiai pretenduoti į tarptautinės Ogilvių kalės titulą:))) Lietuvoj Ogilviai, Zelandijoj Ogilviai, Melburne Ogilviai...

Bet turbūt to išvengsiu, nes reklama gerokai atsibodo... Anksčiau smagiausios vietos žiūrint teliką būdavo reklaminiai intarpai, matyti, kas ir kaip launchina produktus, kas ir kaip reaguoja į konkurentus, koks vieno ar kito klipo režisierius, biudžetas, kokie buvo kompromisai su klientu. Kai matydavau nerealias reklamos kampanijas tyliai sau galvodavau, ot, kad taip man prie ko nors panašaus nagus prikišus. O dabar brrrrr. Kolegos pradėjo didžiulę reklamos kampaniją geriamam vandeniui: per metus bus ištransliuota apie 50 5 sekundžių trukmės klipukų + daugybė renginių, tikrai unikalių promo ir t.t. Jau dabar visi ruošia vietą lentynoj kanų liūtams, o aš tyliai džiaugiuosi, kad ne man reikia su tais 50 klipų tūsintis. Žodžiu nežinau ar čia Zelandija, ar rutina, ar tiesiog reikia ilgų atostogų. Bet reklama, ir ypatingai visi svaičiojimai apie brand’us, ambient ir t.t. užkniso juodai.

Kita vertus gerokai prasikrapščiau akis tiesioginiam marketinge. Ir apsikritai, DM (pardon, nežinau kaip lituanistai rekomenduoja versti „direct mail“ – tiesioginis paštas??) kampanijos dabar yra vienintelis dalykas, kurį dar galiu daryti entuziastingai. Šneki su kiekvienu apie tai, kas jiems įdomiausia, suasmenini visą komunikaciją iki negalėjimo. Paskui pasidarai kampanijos analizę ir neburi apie jos efektyvumą iš kavos tirščių, o tiksliai žinai, kas įvyko, o jei neįvyko, kitą kartą gali logiškai išmąstyti kažką, kad tai imtų ir įvyktų. Ir tai niekaip nesusiję su logotipo dydžiu ar maketo spalva:) – vadinasi, jei klientui būtinai norisi raudono burbulo ant viršelio, visada galiu padaryti testinę seriją ir įrodyti, kad raudonas burbulas efektyvumo nepadidina:)) Valio skaičiams!

Va. O jei metant visus darbo reikalus į šoną ir reziumuojant bendrą darbo atmosferą, tai be konkurencijos nerealiausias reikalas yra Ogilvių virtuvė. Ypač tom dienom, kai dirba Patrikas.. Tada visas ofisas panešėja į dietinės kolos reklamą: daug merginų virtuvėj ir gražiai nuaugęs, pasportuojantis, balta prijuoste ryšintis ir nerealius pyragaičius kepantis jaunuolis – laaaaabai seksualu ir dar labiau skanu. Jau dabar žinau, kad to pasiilgsiu. Ką jau ten bekalbėti apie tai, labai gaila bus užleisti Patriko favoritės, kuriai atitenka skaniausi pyrago gabaliukai, vietą kažkokiai naujokei... :)

O didžiausio ofiso briedo nominaciją atiduočiau 11-kai mano kolegių, kurios avi identiškus “Nine west” batukus. Kai dirbau Lietuvoj mes net spalvų teritorijom buvom kurį laiką pasidalinusios, kad visos nevaikščiotume su rožiniais sijonais tą pačią dieną, o čia visos kaifuoja nuo to, kad avi vienodai! Kas baisiausia, vos kuri nors važiuoja į Australiją iš karto gauna užsakymą parvežti dar bent vieną tų batų porą. Galvoju, gal paprašyti kad mano išleistuvių proga visos ateitų su tais batukais? Vis tiek esu neoficiali aukštakulnių vice mis (po mano vadoves aišku:) tai toks batuku manifestas man visai patiktu:)

sekmadienis, balandžio 20, 2008

Beplaukės moteriškės įspūdžiai

Turiu prisipažinti - baisiausios buvo tik pirmos 24 valandos. Pasižiūri į veidrodį – baisu; iš įpročio bandai užsikišti plaukus už ausų – o nėra ką; kažkodėl visi be išimties nori paliesti mano plikę ir nemato reikalo net atsiklausti ar man tai nors kiek patinka.. nuvargus padedi galvą ant pagalvės, užmiegi, tada vertiesi ant kito šono ir prabundi nuo plaukų čiužėjimo į užvalkalą; rytą atsibundi dėl to kad šalta, užsidedi kepurę, o šita ima ir prilimpa prie galvos – tada ją šiaip ne taip nusiimi, bet tarp ežiuko lieka prilipę milijonai kepurės pūkų. Tada jų taip lengvai nenuimsi – turi lįsti po dušu ir juos nusiplauti. Paskui nesidažius išsiruoši į prekybos centrą ir kenti nuo paranojiško jausmo, kad visi laikosi pagarbaus atstumo, o kai pagyvenusi pora ima ir užleidžia eilę prie kasų – beveik norsi suklykti – kad ne, aš nemirštu ir jokiu vėžiu nesergu!!!

Bet po poros dienų viskas pasikeičia. Plaukai matyt visai greitai auga, nes kita naktį jau nebe taip limpa prie pagalvės, tada kiekvieną dieną lydi didžiulė pozityvaus dėmesio dozė, milijonai komplimentų, kurių didesnioji pusė yra siūlymai plaukų neatsiauginti, o pasilikti taip kaip yra, be to kažkaip išmokstu išvengti visų įkyrių galvos lietėjų.

O tada prasideda kažkokie burtai. Daug dėmesio ir daug palaikymo matyt suteikia žvėriškai daug pasitikėjimo savim. Be to tokia šukuosena kažkaip iš karto aplinkinius informuoja, kad esi kitokia – a la moteriškė su požiūriu:)) Prie viso šito pridėjus 20 minučių rytinio akių dažymo (kai neturi plaukų makiažo niuansai tampa baisingai svarbūs:) – galutinis rezultatas, kaip gan taikliai pastebėjo mano kolega, - „very empowered Zivilija“:) taip taip. Plaukų neturėjimas turi du galus: jei esi nepasidažius ir pavargus – prekybos centre tau užleidžia eilę, bare aptarnauja akimirksniu ir dar pasiūlo nuolaidą. Bet tik dėl to, - kad matyt galvoja, kad tuoj mirsi. Bet jei esi plika galva, gerai pasidažius ir atrodai savim pasitikinti – visi galvoja, kad esi labai stipri, labai įdomi ir matyt gan protinga asmenybė. Va taip. Šią savaitė turbūt pirmą kartą gyvenime jaučiausi taip, lyg galėčiau viską. Tiesą pasakius ir padariau turbūt daug daugiau nei įprastai. Jeigu ir turiu kokį giliai užsislėpusį vadovavimo geną, tai plaukų skutimo mašinėlė jį kažkaip katalizavo:) bet to, turbūt per visus metus nesutikau tiek įdomių žmonių, kiek sutikau per praeitą savaitę:) žodžiu visa šita akcija buvo į naudą ne tik leukemijos fondams (dar kartą ačiū visiems, kurie prisidėjo!!), bet ir man pačiai:)

tiesa, daugiau foto iš paties proceso rasite čia:)

trečiadienis, balandžio 16, 2008

TV Reklama Australijoj...

Pirma karta, kai pamaciau sita reklama, galvojau gal cia man pasivaideno ka reklamuoja. Bet po to buvo ir antras, ir trecias kartas... Tikrai nesitikejau tokio "priejimo" prie problemos ir kad angliskai kalbanciose salyse sklandytu toks pats smaikstus pavadinimas kaip ir Lietuvoje :))

penktadienis, balandžio 11, 2008

identiteto krize... updated!

ok. vis delto sprendimas nusiskusti plaukus buvo drasus... visa ta laika visi manes klausinejo ar nebaisu, kaip cia taip sugalvojau ir t.t. o as visiems sakiau: cia tik plaukai, nieko tokio... va va. TIK plaukai buvo iki tol kol juos pradejo skusti. Tada jie patapo MANO PLAUKAI!!!!!!!!!!!!!!!!! dabar isgyvenu tikru tikriausia identiteto krize, kai ziuri i veidrodi, atpazisti savo papuosalus, drabuzius - bet ne save:) visi kartoja kad atrodau gerai, turiu tobula galvos forma ir t.t. bet turbut uztruks kazkiek laiko kol nauja vaizda veidrody imsiu ir sugretinsiu su ta zivile, kuria buvau visa laika.
va.. o apacioj nauja zivile. Kadangi turiu tik viena nuotrauka kol kas, tai negalejau isrinkti kur atrodau geriausiai:))) sita atrodo kaip is filmo apie kiausingalvius:)


o cia zaidimas-treniruote akims, kuris vadinasi - surask 3 moteriskes nuotraukoj.


ir dar. nors surinkau tik siek tiek daugiau nei 50% pinigu, nei norejau, mano puslapis buvo labiausiai lankomas:) ir vel gi: viva lietuva! ir aciu visiems kurie prisidejo:)))

p.s dar kazka apie tai parasysiu. Veliau turetu buti filmuotos medziagos ir dar visokiu foto:)

Linas: As irgi prisidejau prie Ziviles akcijos. Stai ir mano povyza (nors ne toks grazus kaip Zivile, bet gal kas ivertins :)):

Pries......Po

trečiadienis, balandžio 09, 2008

Vis dar su plaukais...

OK, Ziviles plauku aukojimas nusikele i penktadieni. Tai greiciausiai reportazo sulauksite sestadieni, nes Zivile siandien lygtais isivede ir pati pasijunge interneta i firmos nuomojama buta. Ne visi tikriausiai supras, kiek pastangu reikia merginai sujungti ir paleisti "visokius" rooter'ius ir pan. Juolab, kad tai tik trumpam laikui. Pagalvojo Zivile, kad nykoka sedeti naujam bute be televizoriaus ir interneto, tai nusprende nors interneta isivesti. Suveike lietuviskas nuovokumas - susirado interneto tiekeja, kuris suteikia 30 days money back guarantee, t.y. jei per 30 dienu nepatinka servisas, galima nepratesti sutarties pasirasytos 2 metams. Manau Zivilei tikrai "nepatiks" servisas :))

Ta proga daugiau naujienu is Melburno. Pagaliau pavyko susirasti buta Melburne! Nera toks tobulas kaip buvo Auckland'e, bet su visais baldais ir netoli darbo. Kaip ir planavom, kol kas gyvensim cia, o Zivile atvaziavusi ieskos "tojo tobulojo" :) Isikeliu penktadieni. Kaina 395 AUD per savaite. Dabar reikia susimoketi uz menesi i prieki ir uzstata lygu menesio nuomai. Tai visai nemazai cia gaunasi. Bet nieko tokio. Va paprasiau savo sefo, kad pervestu atlyginima anksciau, t.y. siandien. Tai jis nusprende, kad visai jam patinka, ka as cia per tas dvi savaites darau ir del to pakele man atlyginima beveik 30 % nei buvom susitare is pradziu :)) Na as aisku nieko pries :) Matyt padare ispudi, kad pasilieku ilgai po darbo, o dar siandien padvigubinau musu web puslapio lankomuma paleides reklamine kampanija, tai ir gera nuotaika prisidejo...
Su likimu po darbo, tai irgi idomi situacija gaunas. Sakau, gal turi papildoma rakta, kad as galeciau po darbo ilgiau pasedeti ir tuo paciu butu paieskoti. Pasiklausinejo ar kas turi ekstra rakta ir sako, tai tu palik neuzrakinta ofisa! Tikrai?? Jo, kas gi cia atsitiks... Na jo, kas gi atsitiks - 7 kompai ofise, siaip visokiu pokerio atributikos kruvos, o jokios apsaugos prie iejimo i pastata nera. Tai taip dvi savaites ir gyvenam nerakindami ofiso. Dave tik kortele, kuri atidaro pastato duris ne darbo valandomis. Jauciu dar menesi taip gyvensim, nes tada kelsimes i kita ofisa ir jau tureciau gauti rakta...:) OK, siandien ilgai nenaktinesiu, einu namo. Ciao!

sekmadienis, balandžio 06, 2008

Melburnas. Pirma savaite.

Lauket ziniu is Melburno? Pagaliau sulauket :) Nebus toks jausmingas ir pagristas emocijomis, o daugiau faktai ir pastebejimai. Kaip visada. Emociju palaukit kol Zivile atvaziuos :)
Skridau i Melburna su Emirates avialinijomis. Visai patiko. Aptarnavimas geras, vietos lektuve uztektinai, o ir vieta gali pasirinkti is anksto iejes i savo online rezervacija. Baisiausia buvo klausimas ar reikes moketi uz virssvori ar ne ir kiek to virssvorio bus. Svarstykles parode 30 kg, leidziama 20 kg. Na galvoju, kiek gi cia dabar paprasys? Bet uzdejo etikete, kad "sunkus. 28 kg" ir jokiu klausimu ar primokejimu :) Nezinau ar cia pasiseke, ar visuomet jie tokie geri. Jau buvau pasiruoses aiskinti, kad isvykstu su visam is salies ir del to mano cemodanas toks sunkus. Kitas zingsnis buvo rankinio bagazo pravezimas. Leidziama 7 kg, mano sveria 14.5 kg. Ejau po patikrinimo posta stengdamasis kaip galima labiau parodyti, kad nieko sunkaus nevezu - rankute sulenkta, einu atmestinu zingsniu, bet matyt jau patyre pareigunai, o gal siaip nusprende patikrinti, nes niekas tuo metu pro sali nejo, sako "uzdekite prasom lagamineli ant svarstykliu". 14.5 kg. "-Kas viduj? -Knygos, dokumentai. -Jokiu elektroniniu prietaisu? -Jokiu. -Ok, praeikite" Phew. Dar vienas postas praeitas ir jau ramu, kad tikrai nereikes moketi :) Bet dar su tais lagaminais turejau vargo. Nuvykes i Melburna nusprendziau pataupyti ir nevaziuoti is oro uosto su taksi, o iki miesto vaziuoti autobusu AirBus, o is miesto iki viesbucio traukiniu, nes pastudijavau zemelapi, kad viesbutis netoli traukiniu sustojimo. Tai pasitampiau normaliai su tais lagaminais. Ypac traukiniu stoty, kur nakti isjunge kai kuriuos eskalatorius ir turejau laiptais zemyn-aukstyn tampytis, o dar nepataikiau i ta platforma is pirmo karto :) Vienzodz - pasikacalinau :) Gerai, kad nugaros nepasitempiau...
Melburnas pasitiko rudenisku oru ir lietumi. Ir taip visa savaite. Treciadieni net vetru padave, kurios isvarte medzius ir nutrauke elektros laidus, tai dar kai kas iki dabar be elektros sedi (viena bobute, net sudege del to, nes naudojo zvakes namui apsviesti). Bet va sia savaite jau zada vel "normalu" ora 23-25 celcijaus, tai atsigausiu :) Kita diena po atvykimo jau kulniavau i darba. Apie darba kol kas tik gerai. Kolektyvas jaunas, prie musu projekto dirba vien bachuriukai. Atmosfera darbe superine (tokia pati kaip mes Lietuvoj pas save propagavom) - jokiu bosas-pavaldinys santykiu. Bet tai turi ir minusa, nes nera jokiu nurodymu. O zinot, kaip sunku is pradziu isivaziuoti naujam darbe, ypac, kai nauja sfera. Lengviausia butu, kad va dabar reikia tau padaryti ta ir ta. Sedi ir darai. O dabar abstrakcios tokios uzduotys, tai turi pats susigalvoti ka daryti. Tai ir analizuoju musu website, ieskau klaidu, rasausi patobulinimus bei testuoju Google AdWords, nes teks nemazai prie to dirbti. Sugalvojo chebryte karta i menesi savaitgali pas ka nors i namie zaisti pokerio. Pirma savaitgali vaziavom pas Sam'a. Labai keista - firma issirutuliojo is pokerio website'u ir pagrindiniai projektai islieka pokeris, bet visi dirbantys labai silpnai zaidzia pokeri ir tik CEO zaidzia panasiam lygyje kaip ir as. Tai buvo fun. Zaidziau su bet kokiomis kortomis, kad pasilinksminti ir vis tiek sugebejau likti 2 dolerius pliuse (zaidem smulkiais)...
Na bet kol kas didziausias issukis, del kurio negaliu susikaupti ir darbe, yra busto paieskos. Kaip minejau firma apmoka man 2 savaites viesbutyje ir terminas baigiasi si penktadieni. O realaus buto ne nematyti dar. Visiskai kitokia procedura Australijoj. Tiek Lietuvoj, tiek NZ budavo paprasciau - susirandi patinkanti buta/butus internete, kontaktuoji su agentu ar seimininku, paziuri ar patinka ir jei taip iskart sukerti rankomis. Cia visiskai kitaip - dazniausiai negali susitarti apziureti buto bet kuriuo metu, nes buna numatyta inspection diena ir skirta tam 15-20 min. Jei patinka butas turi uzpildyti anketa, kur surasyti buvusiuos nuomotojus, darbdavio info ir pan, kad agentas galetu patikrinti rekomendacijas. Ir tik patkrinus rekomendacijas ir suderinus su seimininku - butas isnuomojamas. Taigi procesas nuo tinkamo buto suradimo iki gavimo gali uztrukti 2 ar net 3 savaites. Negali jo gauti iskart. Taip yra todel, kad ziauriai truksta nuomojamu butu didziausiuose Australijos miestuose. Melburne paprastai i viena buta pretenduoja apie 50 zmoniu, Sidnejuje dar baisiau - apie 200 (bent jau taip per zinias sake). Tai biski ima panika. Butu perziura irgi stresinis dalykas. Kaip sakiau paprastai perziura vyksta 15-20 min, o butai ivairiose miesto vietose ir daznai perziura buna tuo paciu metu arba 15 min skirtumas. Tai gerai, kad sefas suveike masina (koks geras mano sefas :)), tai teko is vakaro susiplanuoti marsruta prisedus prie zemelapio ir palakstyti po Melburna, kas ypac linksma dar nepazistant miesto (kelis kartus pramoviau reikiamas gatves). I perziuras susirenka kruvos zmoniu, na ne 50 kaip sake per zinias, bet neturi laiko laukti ir skaiciuoti. Apziuri ar patinka ir dumi i kita vieta, nes niekas s*kanciu nelaukia. I viena buta atejau pavelaves 1 min, tai nenorejo leisti apziureti, bet isprasem 1 min (buvo dar 2 pavelave). Cia seimininke buvo bute, tai gerai. Kitu atveju agentas paprastai isvaziuoja i kita objekta ir tada tiu-tiu... Tai kol kas rezultatai nekokie. Po tokio nerealaus buto, koki turejom Auckland'e visi perziureti butai yra "fe", o ir dazniausiai be baldu, tai dabar taktika pasikeite - ieskosiu kazkokio buto su baldais, kur galetume pakenciamai gyventi bent 3-4 men ir po to kai Zivile atvaziuos ji gales uzsiimti tobulo buto paieskomis, nes dabar ji nedirbs bent jau iki spalio :))
Na ka, kitas irasas greiciausiai bus treciadieni is Ziviles super-duper projekto. Tiek kad neaisku ar nenusikels ir kada Zivile tures laiko aprasyti viska, nes naujam bute seimininke nesinaudoja internetu, net TV nera, tai Zivile gales tik skaityti arba piesti gal...:)