Dilema lygioj vietoj

Šiandien iš lauko parsinešiau mirštantį balandį.
Nu atrodo, kad balandis. Ir panašu, kad miršta.
Gulėjo ant tako taip, kad reikėjo arba perlipti, arba paspirti į šoną, arba pasiimti.
Tai pasiėmiau.
Įdėjau į dėžę, įpyliau vandens.
Ir tada supratau, kaip beviltiškai viskas atrodo.
Paukščių nemėgstu.
Apie jų ligas neturiu nė menkiausio supratimo. Tikėtis, kad jis per stebuklą taip ims ir pasveiks - turbūt naivu. Nešti pas kokį veterinarą ar paukščių užkalbėtoją, - neturiu jokio noro.
Pusvalandį pasitarus su google, ką toliau daryti,  ir išklausius Lino moralo a la "mano kvaištelėjus boba, tik išvažiuok ir palik vieną" - man pradėjo reikštis ko ne visi paukščiais perduodamų ligų simptomai.
Žodžiu.
O jei balandis ryt ryte bus toj dėžutėj pasimiręs?
a) jį reikės išmesti į konteinerį (kurį konteinerį? recycle ar paprastą?)
b) reikės kur pievutėj pakasti?

Žodžiu. Išgyvenu dramą lygioj vietoj:))

"Grižk iš darbo laiku" diena Australijoje

Kadangi mano darbas kažkiek susijęs su Lietuva, tai nelabai norisi čia pasakoti visokių "bajerių". Bet po šiandienos akibrokšto - neištvėriau :)

Kaip žinia Australijoje mėgsta visokias iniciatyvas ir ta proga kuria temines dienas ar mėnesius - Movemberis (vyrų prostatos vėžio žinomumui skatinti), Pink Ribbon Day (skirta krūties vėžiui), Daffodil Day (skirta bet kokiam vėžiui) ir t.t. Tai lapkričio 25 diena buvo paskelbta "Grįžk iš darbo laiku" diena:
www.gohomeontimeday.org.au

Paėmiau ir išsiunčiau nuorodą visam darbo kolektyvui pasilinksminimui :)

O šiandien ryte gaunu iš boso laišką:

Linai, žinau, kad čia greičiausiai pajuokavai, bet žinok, kad pakankamai sunku priversti darbuotojus į darbą ateiti laiku, todėl ateityje prašau nebesiųsti šitokio šlamšto. Ačiū.

W00t?? Jau ir nekaltai pajuokauti negalima? Juolab, kad tik aš tą dieną išėjau iš darbo laiku :) Matyt pasiskaitė per naktį apie iniciatyvą ir išsigando, kad iš tikrųjų žmonės pas mus ofise per daug dirba, per mažai uždirba ir pradės maištauti...

Tik bum ir reikia vėl kraustytis

Nuo senų senovės turiu vieną norą, kurio niekaip neišeina įgyvendinti. Noriu užsiprenumeruoti bent kelis žurnalus. Kai buvau maža, tėvai jų daug užsisakydavo. Paskui kažkaip išvažiavau mokytis ir nuo to laiko nė vienoj vietoj negyvenau tiek ilgai, kad tą verta būtų daryti.

Galvojau šiemet bus tie metai. Neseniai pasirašėm nuomos sutartį dar dvylikai mėnesių. Mintyse jau pradėjau dėliotis sąrašą pačių pačiausių, kuriuos kas mėnesį norėčiau rasti pašto dėžutėj ir tadaaaaam skambutis su žinia, kad mūsų namus vėl bandys parduoti.

Neteisybė totali. Tai reiškia, kad vėl kurį laiką reikės gyventi ne savo ritmu. Nuolat vyks buto apžiūros, kas reiškia perdėtą tvarkymąsi, brangesnių daiktų slapstymą ir t.t.

Tada niekas nežino kiek pats procesas tęsis... O vasara ant nosies. Mažiausiai norisi trankytis po miestą, apžiūrinėti namus, pildyti milijonus formų, tada pakuotis šmutkes ir vėl pradėti visą įsikūrimo procesą iš naujo. Esu pikta ir gerokai nelaiminga dabar...
(p.s. viešas pavirkavimas man visada padeda:))