Kaip aš atlyginimą kėliausi...

Jau 2 metai kaip dirbu Australijoj, bet niekaip nesulaukiu mano darbo įvertinimo pokalbio ar bent jau atlyginimo pakėlimo iš darbdavio pusės :) Tai nusprendžiau griebti jautį už ragų ir inicijuoti pokalbį pats.

Bet ir toliau stebina mano bosų nesugebėjimas valdyti laiko ir situacijų. Pirmas numatytas susitikimas praeitą penktadienį neįvyko - vienas iš bosų "susirgo". Nukėlėm į šį penktadienį. Na ateinu apgalvojęs punktus, kodėl aš toks geras darbuotojas ir kodėl man čia reikia pakelti atlyginimą, o tie pradeda kalbėti kokia firmos ateitis, kokie planai ir ką reiktų padaryti! Viskas puiku, bet tokius susitikimus reiktų rengti dažniau nei kas du metus ir ne per mano darbo įvertinimą :)

Po pusvalandžio vienas iš bosų pareiškia, kad turi kitą susitikimą ir kad pas jį jau atėjo žmogus. Taigi jau prieš savaitę numatytas mūsų susitikimas - kaip čia taip? Paskubomis pervedu temą prie mano atlyginimo, suberiu savo privalumus ir puikius rezultatus, bet galiausiai - "Ok, mes abu pašnekėsim porą dienų apie tavo atlyginimą ir trečiadienį duosim atsakymą". O tai kokio velnio aš organizavau šį susitikimą, kad abu bosai galėtų dalyvauti ir apsitarti dėl visko iš anksto?? Na vienu žodžiu - visiška beleberda :)

Nenuostabu, kad laiku įšokę į rinką su gera idėja mūsų firma vis niekaip nesugeba uždirbti. Vis verkšlena - tas negerai, anas negerai... Oi kaip mums reikia gero vadovo...

Bobų vasara Melburne

Šis savaitgalis buvo ale bobų vasara Melburne - +26-27, saulėta, jokio vėjo - pats tas važiuoti į mūsų paplūdimį :)

Kadangi vasaros sezonas baigėsi ir paplūdymyje gelbėtojų jau nebėra - banglentininkai ir žvejai negali atsidžiaugti, kad netrukdomi gali pažvejoti ir pasurfinti:



Bet be gelbėtojų ir be kitų besimaudančiųjų šiek tiek nedrąsu vieniems maudytis tokios bangose. Tai teko "pliuškentis" tik iki kelių. Pliuškentis - sąlyginis pavadinimas. Gaudyti bangą į krantą neišeina, bet atradom naują būdą džiaugtis vandenynu - "važiavimas dviračiu su purslais". Kadangi Australijoj gajus šūkis "never swim alone", tai nuotraukų iš maudynių nebus :)

O šiaip pas mus nieko naujo. Daug dirbam, todėl sulaukę savaitgalio labai džiaugiamės, kad galim nieko neveikti ir žiūrėti filmus. Va šiandien žiūrėjom "Zero II" :) Tiesa, Živilė neseniai "atrado" dar vieną iPod panaudojimą - vietoj muzikos klausytis audio knygas. Tai tiek užsivežė, kad net pliaže nesiskyrė su iPod:



Geros ir jums ne bobų vasaros ir tegu vulkano dulkės jūsų neužpusto :)

Namai

Šiandien nauji mūsų namų savininkai buvo atėję apsižiūrėti savo pirkinio, o tai butuką matė, tik vieną kartą - prieš perkant.

Pirma įžygiavo agentė. Baisiai pasitikinti savim. Iš paskos - baugščiai susigūžę savininkai: pagyvenus pora ir jų sūnus. Iš kart pagalvojom, kad kažkas ne taip. Australai paprastai neatsiprašinėja milijoną kartų už sudrumstą privatumą ir niekada nepuola prie durų nusimaudinėti batų.

Pasirodo nupirko mūsų namus rusai:) T.y. tėvai nupirko butą savo sūnui. Dovanų. Kad išsikraustytų kuo greičiau:) Bet tokie labai drovūs rusai papuolė. Kiek drąsesni pasidarydavo tik rusiškai tarp savęs besišnekučiuodami - niekas "nesupranta" gi:) Taip sužinojom, kad jiem nepatinka mūsų namų dekoras:) ech. Visiems neįtiksi gi.

O apačioj kelios mūsų namų nuotraukos. Fotografuota Astos, kai ji pas mus viešėjo sausį. Matyt man desperatiškai reikia viešo patvirtinimo, kad viskas su tais mūsų namais yra gerai:) tai pagirkit, jei ką.. ;))))

Namų kiemas. Ex bažnyčioj gyvena trys šeimos. Baisiai pavydu man. Aš irgi taip noriu.


Svetainė. Paveiksliukai ant sienos ne šiaip sau sukabinti - už jų nemažos skylės sienoj, likusios nuo buvusių gyventojų bandymų gerai pakabinti ant sienos plazminį televizorių:) Taburetės - DIY. Radau išmestas. Širdis apsipylė krauju, kaip galima tokias gražias išmesti. Nudažiau, numezgiau kepures ir dabar naudojam kaip staliukus pusryčiam valgyti:)


Lino vieta. Abi kėdės DIY. Akėčios ant sienos irgi ne šiaip sau. Turbūt ir ant šitos sienos bandė plazminį teliką kabinti, nes skylių bele kiek:)


Miegamasis. Pusbroliuko dovanota pandos reprodukcija:) Apšepusią lentą po langu uždažiau dažais ant kurių galima peckioti kreidutėm. Nepeckiojam. O slapta tikėjausi, kad Linas ten man kada kokį meilės prisipažinimą surašys. Miegamasis gi čia galų gale:)


Dar vienas DIY miegamajam. Irgi skylei sienoj užkimšti (nu daug jų pas mus kažkaip išpuolė). Tokias pat akėčias kaip svetainėj aptraukiau paminkštinimu, ir vinukais užkaliau medžiagos gabalą, ant kurio markeriu užpiešiau du paukštukus (miegamasis gi čia, nu:))


Miegamojo bardakas. Šita dalis rusams sukėlė daugiausiai šoko:) Nu bet gražių batų dėžučių negaliu išmesti. Gaila. O kažkur jas sudėti tai reikia:) Be to reikia padėjimo ir (vieninteliam) Lino pokerio trofėjui:)))


Va taip va. Nuomos sutartis baigiasi rugpjūčio pradžioj. Kraustysimės kažkur kitur. Beveik laukiu. Kažkaip labai aplipom visokiais daiktais, tai kraustynės bus gera proga atsikratyti viskuo ko nereikia:)

Velykos. Tasmanija.

Gerai buvo. Nulis Velykinio jausmo, bet viskas baisiai gražu. Tasmanija primena šiek tiek Zelandiją. Dėl mažumo turbūt. Vieną valandą vairuoji per kalnus, kitą  - palei vandenyną.

Vis dar stūgavau kaip gražu, bet nedaug - matyt galutinai baigiu įgyti imunitetą gamtos gražumui. Tiesa, kai pamačiau baisiai riebų ir taikingą vombatą lėtai kiulkinantį per kelią, vos neiššokau iš mašinos ir jo neapkabinau. Gerai, kad Linas neleido. O tai paskutinės žinios per TV vis rodo vieną dieduką, kurį pasiutęs vombatas užpuolė...





O šiaip Tasmanijoj visi žvejoja. Visi. Važiuoji pro mažus miestukus ir matai ištisas šeimas sutūpusias ant vietinio molo su meškerėm.

Dėl to žvejojimo dauguma vietinių restoraniukų iš šaldytos žuvies net negamina. Aišku gerai. Bet per Velykas vietiniai žvejai pardavimui turbūt net negaudo, tai vienoj vietoj sakė gali mus pašerti tik saldumynais, o kitoj pasakė, kad galim palaukti porą valandų kol restorano savininkas grįš iš jūros su laimikiu:)

Nelaukėm. Aš baisiai susiparinau kaip taip galima, apstaugiau Liną (aišku, kad jis kaltas, kad Tasmanijos žvejai per Velykas žuvauja tik malonumui) ir mes pavakarieniavom kažkokiam žiauriam "take away",  kurį prisiminus net dabar sustoja skrandis.

Iš įdomesnių dalykų - vienai nakčiai buvom apsistoję vietiniam Bed & Breakfast (nežinau kaip čia lietuviškai - lova ir pusryčiai???). Vadinosi ta vieta "Undinė". Dabartiniai savininkai vietą gal tik prieš keletą metų nusipirko, tai visos istorijos niekas per daug ir nežino, bet kad pavadinimas lietuviškas ir ką tai reiškia - žinojo. Menka smulkmena, bet kažkaip mum nuo to baisiai smagu buvo:)

O miestai mieli. Jaukiai nedideli ir pilni senamiesčio jausmo. Hobarte drąsiai galėčiau gyventi. Linas negalėtų - nėra padoraus kazino ir jam per šalta. Todėl Tasmanijoj negyvensim:)

Su Balandžio Pirmąja!

Šiandien atėjęs į darbą radau savo darbo vietą štai tokią:

Gerai, kad darbe turime saugumo kameras. Tai peržiūrėjęs įrašus...

... pamačiau, kad čia nindzių darbas:

Su balandžio pirmąja visus! :)