šeštadienis, sausio 29, 2011

Stingo koncertas Melburne

Vakar buvom Stingo koncerte. Šįkart Stingo pasirodymas buvo kartu su Melburno Simfoniniu Orkestru po atviru dangumi, todėl tikėjomės nuostabaus vakaro...

Vis dar negalim priprasti, kad Australijoj, jei pasako, kad koncertas prasidės 19.30, tai ir prasidės punktualiai. Jei pasako, kad vartai atidaromi 18 val, tai ir turi atvykti 18 val, jei nori gauti kiek geresnę vietą ant pievutės prieš sceną. Mes atvarėm apie 18.30 ir jau šniūrai žmonių traukė į Sidney Myer Music Bowl. Pievutė prieš sceną jau buvo nusėsta. Teko bazuotis kažkiek šone ir dėl to nukentėjo garso kokybė...

Bet vis tiek vakaras praėjo šauniai. Darius grįžęs iš Perto po dviejų savaičių, tai kalbos buvo į valias ir Stingo koncertas buvo kaip foninė muzika :) Tiesa, gal kiek brangoka foninė muzika, bet ko norėt - aplinka superinė, visi sėdi ant pievutės, gurkšnoja vyną, valgo sūrį, braškes ir klausosi muzikos... Dabar galvojam, gal ir mums reikėtų nusipirkti specialias sulankstomas kėdutes - žymiai patogiau ir koncertuose ir pliaže.

O Stingas savo atidirbo - trijų valandų koncertas su senais ir naujais gabalais praėjo nepastebimai, tiesa į vakarą atšalo ir šiandien Živilė jau šniurkščioja nosį. Ne kas, ypač, kai rytoj pranašauja +40 :)

P.S. Pasirodo ne mums vieniems trūko garso. Va per žinias pranešinėja, kad "pikti Stingo fanai reikalauja grąžinti pinigus už koncertą, nes jie nieko negirdėjo". Reiks pažiūrėti kaip čia viskas vystysis, reikės gal ir mums refund'o paprašyt :))

šeštadienis, sausio 22, 2011

Australian Open arba Kopūstai...

Kad taip šauniai Berankis sutriuškino Nalbandianą, nusprendėm šiandien nueiti pažiūrėti teniso - gal pavyks patampyti nervus ir 7-ai pasaulio raketei?

Kadangi Živilė su sporto žiūrėjimu nedraugauja, tai į mačą susiruošėm su Remiu, kuris atvyko iš Sidnėjaus pokerio pažaist. Nors ir man, kiek atsimenu iš praėjusio karto, teniso žiūrėjimas Australijoje nelabai patinka - būna žiauriai karšta, sėdi ant saulės ir svyli. Tai iš pat ryto visai apsidžiaugėm, kad apsiniaukę. Bet vos tik pajudėjom į kortus - iškart išlindo saulė ir vėl eilinį kartą nusvilau, nors tepiausi saulės kremu ir buvau su skryblium :))

Į varžybų pradžią šiek tiek pavėlavom, nes pasirodo mieste vyko kažkokia demonstracija ir tramvajų nukreipė aplinkiniu keliu. Teko kulniuoti peščiom :) Įdomi procedūra prie kortų, kai jau mačas vyksta - visi norintys žiūrėti į kortus neįleidžiami ir laukiama, kol bus pertraukėlė tarp "geimų"*. Atrodo kaip koks anšlagas ir nėra vietų :)

Iš karto patraukėm prie grupelės Lietuvos sirgalių, gi norisi paskanduoti:

nuotrauka iš vasaraopen.blogas.lt
"Labas, labas. Kaip sekasi?" Žiūrim, kad nelabai sulaukiam atsakymų. Viskas aišku - Australijos lietuviai, English only :) Na bet skanduoti/dainuoti lietuviškai išmokę, kaip ir dar keletą žodžių, kaip antai - kopūstai :)

O apie patį mačą nelabai yra ką pasakoti - per daug Ričardas darė klaidų ir nebuvo Ferreriui per daug didelio spaudimo - KOPŪSTAI, kaip sako vietiniai lietuviai :))




Na bet gal kitam Australian Open Berankis eis dar toliau ir bus proga paskanduoti:
"Mūsų vėliavos plazdės,
Ir Berankis vėl laimės.
Pavydėsit mums visi,
Šiemet būsime pirmi..."

*"Geimas" lietuviškai verčiamas į "Žaismas", bet manau, jei pasakyčiau žaismas - niekas nesuprastų apie ką kalbu :))

trečiadienis, sausio 05, 2011

Girtas kaimynas - 2

Kažkada rašiau apie girtą kaimyną, kurį priglobėm vienai nakčiai. Šiandien gelbėjom kitą. Garbės žodis, galima pagalvoti, kad gyvenam totalioj alkoholikų apsupty.

Žodžiu eilinis trečiadienis. Po darbo. Sėdim abu į kompus galvas sukišę. Per teliką rodo dokumentinį apie nutukimą. Girdžiu kažkas brazda lauke ir baisiai šnopuoja. Iš pradžių galvoju, kad čia teliko garsas kažkaip nuaidi, nes kaip tik buvo epizodas kaip 300kg sverianti panelė bandė užsirišti batus (nepavyko jai). Bet šnopavimas per teliką baigiasi, o už lango ne.

Išeinu į balkoną. Atsargiai pasižiūriu, kas ten apačioj darosi. O ten kaimynas bando ropštis į savo antro aukšto balkoną. Iš sandėliuko atsitempė šiukšlių konteinerį, and jo užsidėjo kažkokias kopėčias, užsidėjo šalmą ant galvos (apsaugai gi) ir užsilipęs balkono atramą tai dar pasiekia, bet pakelti visą savo kūno svorį ir patekti į balkoną tai niekaip. Man bežiūrint, šiukšliadėžės dangtis įlinksta, kopėčios pradeda slysti, o kaimynas beviltiškai įsikimba į lietvamzdį ir pradeda mataruoti savo trumpom kojom.

Tada viskas vyksta labai greitai, pusiau klykdama iškomadiruoju Liną į lauką gelbėti kaimyno, pati užgniaužus kvapą, ramiu balsu rėkiu ant kaimyno, kad laikytųsi ir kad tuoj mes jį nukabinsim.

O tada prasideda Lino žvaigžių valanda. Jis nukrapšto kaimyną nuo lietvamzdžio ir kilniai pasisiūlo į jo balkoną nusileisti iš mūsų balkono. Tada aišku prasideda mano dramos valanda - aš būtinai galvoju, kad Linas nukris, susilaužys stuburą ir likusį gyvenimą praleis ant lovos.

Po pakankamai animuotų debatų (tarp manęs ir Lino, aišku, kaimyną alkoholis ir patirtas adrenalimas matyt buvo laikinai pakelėjęs į kitą realybę), nusprendžiam, kad į kaimyno balkoną yra saugiau patekti iš apačios. Nu ir pavyko. Lengvai pavyko.

Labai didžiuojuosi savo vyru. Be to pagaliau aišku, kad 4,5 "vilko" ant turniko yra daug daugiau nei kad šiaip atrodytų. Tūlas kaimynas šianakt galės savo lovoj pagiriotis.

p.s. apie tą tūlą kaimyną yra dar ir kita istorija. Jis yra totaliai nevalyva kiaulė, kuris turi 2 riebias kates ir jų tūliko (kuris yra balkone!) niekada nevalo.  Rašiau aš jam laišką, beldžiau į duris (neatidaro niekada), skundžiau ir t.t. Bet katės kaip sisioja taip sisioja. Ir vieną akimirką, kai jis kadaravo ant to lietvamzdžio aš tikrai norėjau, kad jis nudribtų. Tada kokia soc kačių tarnyba iš jo gal būtų atėmus kates ir mes vėl galėtume kvėpuoti pilnais plaučiais savo balkone...

sekmadienis, sausio 02, 2011

Nauji

Naujus pradėjom vyninių lankymu. Labai gera pradžia.
Ryt paskutinė kalėdinių atostogų diena. Liūdna.
Nors imk ir išgerk tik šiandien papildytas vyno atsargas..