trečiadienis, sausio 05, 2011

Girtas kaimynas - 2

Kažkada rašiau apie girtą kaimyną, kurį priglobėm vienai nakčiai. Šiandien gelbėjom kitą. Garbės žodis, galima pagalvoti, kad gyvenam totalioj alkoholikų apsupty.

Žodžiu eilinis trečiadienis. Po darbo. Sėdim abu į kompus galvas sukišę. Per teliką rodo dokumentinį apie nutukimą. Girdžiu kažkas brazda lauke ir baisiai šnopuoja. Iš pradžių galvoju, kad čia teliko garsas kažkaip nuaidi, nes kaip tik buvo epizodas kaip 300kg sverianti panelė bandė užsirišti batus (nepavyko jai). Bet šnopavimas per teliką baigiasi, o už lango ne.

Išeinu į balkoną. Atsargiai pasižiūriu, kas ten apačioj darosi. O ten kaimynas bando ropštis į savo antro aukšto balkoną. Iš sandėliuko atsitempė šiukšlių konteinerį, and jo užsidėjo kažkokias kopėčias, užsidėjo šalmą ant galvos (apsaugai gi) ir užsilipęs balkono atramą tai dar pasiekia, bet pakelti visą savo kūno svorį ir patekti į balkoną tai niekaip. Man bežiūrint, šiukšliadėžės dangtis įlinksta, kopėčios pradeda slysti, o kaimynas beviltiškai įsikimba į lietvamzdį ir pradeda mataruoti savo trumpom kojom.

Tada viskas vyksta labai greitai, pusiau klykdama iškomadiruoju Liną į lauką gelbėti kaimyno, pati užgniaužus kvapą, ramiu balsu rėkiu ant kaimyno, kad laikytųsi ir kad tuoj mes jį nukabinsim.

O tada prasideda Lino žvaigžių valanda. Jis nukrapšto kaimyną nuo lietvamzdžio ir kilniai pasisiūlo į jo balkoną nusileisti iš mūsų balkono. Tada aišku prasideda mano dramos valanda - aš būtinai galvoju, kad Linas nukris, susilaužys stuburą ir likusį gyvenimą praleis ant lovos.

Po pakankamai animuotų debatų (tarp manęs ir Lino, aišku, kaimyną alkoholis ir patirtas adrenalimas matyt buvo laikinai pakelėjęs į kitą realybę), nusprendžiam, kad į kaimyno balkoną yra saugiau patekti iš apačios. Nu ir pavyko. Lengvai pavyko.

Labai didžiuojuosi savo vyru. Be to pagaliau aišku, kad 4,5 "vilko" ant turniko yra daug daugiau nei kad šiaip atrodytų. Tūlas kaimynas šianakt galės savo lovoj pagiriotis.

p.s. apie tą tūlą kaimyną yra dar ir kita istorija. Jis yra totaliai nevalyva kiaulė, kuris turi 2 riebias kates ir jų tūliko (kuris yra balkone!) niekada nevalo.  Rašiau aš jam laišką, beldžiau į duris (neatidaro niekada), skundžiau ir t.t. Bet katės kaip sisioja taip sisioja. Ir vieną akimirką, kai jis kadaravo ant to lietvamzdžio aš tikrai norėjau, kad jis nudribtų. Tada kokia soc kačių tarnyba iš jo gal būtų atėmus kates ir mes vėl galėtume kvėpuoti pilnais plaučiais savo balkone...

8 komentarai:

Jurga rašė...

Gera istorija :)

Andrius B rašė...

Nu tai rėikėjo batu tą kaimyną pritvoti o ne leisti į namus, katės pačios būtų nustipusios.

Danguole rašė...

Ech, jus...Reikejo gi sutarti surasyti, kad, mol, nukelsiu nuo lietvamzdzio, bet turesi issikuopti savo balkona ir isdresuoti kates. Butu, manau, suveike:)

Anonimiškas rašė...

super... ; ) ir labai linksmai papasakota!

Anonimiškas rašė...

Linai, parašyk savo naują elektroninį paštą, nes tjm'inis net sveikinimų nepriima...

Kęstas D

Vaida rašė...

hahahhaha
"ramiu balsu rėkiu" :)

Eglė rašė...

Sveiki;) Noriu įteikti jums apdovanojimą- Stylish Blog Award (atbėkit pas mane į namučius ir pasiimk jo nuotraukėlę) Juos, net du gavau iš Sypseniki ( http://mano-laimes-trupinelis.blogspot.com/ ) ir Aurelijos ( http://kitokie-amatai.blogspot.com/ ). Manau, kad jūsų blogas yra labai stylingas, jūsų nuotraukos stylingos, aplamai, taip, kaip rašote ir gyvenate- stilinga:)
Priimdamai apdovanojimą turite pasakyti 7 tiesas apie save ir išvardinusi 15 blogų kurie jums patinka perduotį šį, stilingo blogo apdovanojimą jiems visiems:)

Anonimiškas rašė...

Zivile, bet tavo rasymo stilius attack :) Nenori jo profesionaliai isreiksti? Kokia novele, hm?

Giedre