Nugi gerai. Labai gerai. Aš pirmas savaites visada nurašau į juodus laikotarpius, nes tada nieko nepažįsti, desperatiškai nori kad visi tave pamėgtų, nori nenori eini kartu rūkyti, nors nerūkai ir t.t. ir panašiai. Bet čia gal tik aš – man pažindinimasis su naujais žmonėm visada yra čiut stresas:)
O šį kartą kažkaip lengvai viskas gavosi. Labai padėjo tai, kad mergina, kurios darbą aš perimu, visą šią savaitę sėdėjo mano pašonėj ir pasakojo kas kaip ir su kuo. Aišku nuo tų pasakojimų ir rodymų niekas aiškiau nepasidarė ir man dabar lengva paranoja, kad aš kitą savaitę likus viena taip iš karto imsiu ir kur nors žvėriškai susimausiu. Bet visi guodžia ir ramina, kad visi į tą monstrinę IT sistemą įsikerta tik po gerų metų.
Tai koks tas mano darbas?
Cha. Vis dar gerai nesuprantu. Bet kol kas mano versija yra tokia: jie susikūrė super sudėtingai valdomą, bet gudrią sistemą, kurią super brangiai parduoda įmonėms, kurios turi didžiules pardavėjų (ok pardavimo vadybininkų ir t.t.) armijas, kurias reikia efektyviai motyvuoti, ir tada samdo žmones, kurie prižiūrėtų ir tą monstrinę sistemą, ir tuos monstrinius klientus. Žinau, sakinys ne iš aiškiųjų, bet čia geriausia ką galėjau sudėlioti po vienos savaitės:) Bet kaip suprantu, visokie iki šiol tolimi ir sunkiai suvokiami posakiai kaip „data import“ ir t.t. mano gyvenime dabar skambės kasdien:)))
Ir kas smagiausia – man tai patinka. Kažkaip atrodo kaip pirmas RIMTAS darbas mano gyvenime:)
Apie ofisą
Ofisas keistas toks. Visi turi po savo gardelį. Tokį visai liūdną – tokį, kokį rodo per filmus, kai nori pabrėžti koks nykus yra ofisinis gyvenimas. Tada, matyt, bandydami užmaskuoti ofiso pigumą ir liūdnumą – jie visur pridėlioja tikrai neprastai sukomponuotų gyvų gėlių puokščių. Tik bėda, kad jos totaliai prie nieko nedera. Manau, kai nors kiek apšilsiu kojas, reikės tuo klausimu užsiimti iš esmės, nes tikrai yra kitų būdų pasakyti, kad gyvenam gerai ir kad galim sau leisti paišlaidauti dalykams, kurių iš esmės nereikia:)
Iš smagių dalykų yra virtuvė (gerokai modernesnė, nei kad turiu namie:) ir neprastas poilsio kambarys – su didžiulėm sopkėm, gaiviųjų gėrimų ir visokių užkandžių pilnu šaldytuvu. Smagu.
Tada viso yra 3 aukštai: pirmam sėdi visi IT berniukai, gamybos skyrius ir skambučių centro merginos. Ten visada linksma ir tik ten kartais yra laužomas draudimas vartoti alko (taip taip – pasirašiau, kad darbe negirtuokliausiu:) Tada antram aušte – visi klientų aptarnavimo, kelionių ir renginių organizavimo žmonės. Čia visada tylu. Niekas nesikeikia, nuo ryto iki vakaro barška klaviatūros.. ech.. mano aukštas... O trečiam: virtuvė, poilsio kambarys ir kitos pagalbines patalpos.
Va taip va. Iš viso gal 50 žmonių. Tokių visai paprastų, nebaisiai madingų (suknelėms beveik jokia konkurencija negresia:) ir visai mielų . Panašu, kad intrigų mezgimo čia bus mažai:) Bet kažkaip dėl to smagu. Ir aš kol kas vis dar noriu eiti į darbą:)
7 komentarai:
Na ir sekmes. Linkiu sistema perprast ne taip greitai, kad vel netektu naujo darbo ieskot:)
Skamba gerai!Sveika sugrizus:)
aga. sugrizus. kazkaip kai eini i darba totaliai nelieka laiko gyventi:)
va va, čia esminė frazė pasakyta, dėl kurios aš taip liūdėsiu, taip liūdėsiu, kai reikės eit į darbą - o kada tada gyventi...
tiek daug prirašyta, pasakyta buvo, bet taip ir nesupratau, kuo toji šaunioji Živilė užsiima darbe 2-ame aukšte?!! :)))
cha cha prisijuokiau is sauniosios ziviles.Cia kaip mes kazkada su kolege pries didele prezentacija bandem sau isikalti i galva, kad mes tigres, nes galvojom kad skambus ir stiprus zmoniu apvadinimai padeda is tiesu tokiais pasidaryti:)
oficialiai esu programu vadove Optus'ui(cia turbut panasiai kaip telekomas ant lietuvos). o ka konkreciai darau, bandziau sudeti i ta ilga sakini apie monstrine sistema;)))
Jeigu juos motyvuot reikia, tai jie per mažai apkrauti darbu :)
Rašyti komentarą