antradienis, gegužės 05, 2009

Kriminalinė savaitgalio istorija

Gražų sekmadienio rytą, besimėgaudama paskutinės rudenėjančios saulės šiluma, mano „cekava“ Zosė pusryčiavo balkone.


Pusryčiai balkone – reikalas smagus. Ne tik pavalgai, bet ir pro balkono plyšius gali slapčia nužiūrinėti ką veikia kaimynai, o čiut ištempus kaklą, puikiai matosi, kas vyksta šalia esančioj princesės gatvėj ir dar toliau esančioj mažoj mašinų aikštelėj. 

Žodžiu tos istorijos galėjo ir nebūti, bet užmatė mano Zosė, kad kažkas laužiasi į mašiną. Nu kaip gi kitaip pavadinsi procesą, kai kažkas kiša kažkokį virbą į mašinos dureles ir krūpčioja nuo kiekvieno praeivio? Aišku, kad akivaizdi vagystė vyksta. Jaunuolis ir atrodė kaip vagis: pasišiaušęs, tamsaus gymio (ech, standartinis nusikaltelių etiketės klijavimas..:), nutrintu megztuku ir t.t. Linas iš karto liepė slėptis ir akivaizdžiai proceso nestebėti – nežinia gi, atskaičiuos paskui balkonus ir gausim į kaulus, kad stebėjom kas nepriklauso.



Žodžiu slapčia greitai nufotografavom ir nufilmavom visą procesą ir galvojam ką daryti toliau. Aš kažkaip pasisakiau prieš skambutį policijai: pasakok viską, palik savo duomenis ir t.t.
Bet prisiminėm, kad yra tokia pilietinė iniciatyva nusikalstamumui stabdyti, kur anonimiškai galima pranešti viską ką sužinai apie nusikalstamą veiką. Supildžiau anketą, prikabinau nuotraukas ir video, ir išsiuntėm. Geras jausmas, kai prisidedi prie kaimynų gerovės. Dar iš karto gavau „crime report ID“ ir už poros savaičių bus galima pasitikrinti ar tą nedorėlį sučiupo ar ne. Smagu:) 

Per tą laiką, taip ir neįveikęs durelių dingo vaikinukas. Po kokio pusvalandžio grįžo beveik su laužtuvu. Nu galvojam, kažkas čia ne taip. Arba čia jo pirmas nusikaltimas, arba mašinoj palikta kažkas super vertingo, arba tikrai užtrenkė raktelius. Ir akurat.. Kai pagaliau atidarė tas dureles, iš kito namo pasigirdo plojimai – ryškiai ne mes vieni stebėjom visą veiksmą. Vaikinukas pasiėmė raktelius, į bagažinę numetė megztuką, pamojavo auditorijai ir nuėjo į šalia esantį barą.. 

Dabar ir galvojam: 
ar teks tam bičukui aiškintis ko laužėsi į savo mašiną, ar ne? 
Ir šiaip: kur yra riba tarp pareigingo ir tiesiog per daug „cekavo“ kaimyno?

6 komentarai:

Evaldas rašė...

Saunuoliai! As irgi taip pasielgciau :)

aiduke rašė...

Labai pralinksmino šita kriminalinė istorija. Svarbu gera pabaiga!Mano nuomone "cekavumo" riba neviršyta, viskas su jumis gerai!

Mindaugas (sydney) rašė...

Cia kaip is kazkokio filmo: "it may not be my business, but...".

Ar jums kartais nepraplove smegenu su ta nelemta socialine reklama -"every piece of information matters. Help us protect Australia"...? :-)

Prisijuokiau.

Anonimiškas rašė...

as visad sakau, "kas, jei ne tu pats!?"... Lietuvoje guli zmogus gatveje - reiskia girtas.. o gal jam bloga ar ka?! bet zmones TIESIOG praeina :/ tad geriau reaguoti, kad ir kaip situacija beatrodytu nei visai nereaguoti! ;)

Anonimiškas rašė...

Smagu zinoti, kad ir kaip eina laikas, ne visiskai viskas keiciasi - pvz. aistra stebeti kaimynu gyvenima :)

Zivile rašė...

tai man kaip tik atrodo kad einantis laikas yra tiesiogiai proporcingas norui stebeti kaimynus:) juk pikas dazniausiai pasiekiamas gilioj senatvej - kai praktiskai daug kas galetu dirbti savo kaimynu laikrodziais, nes viska zino;)))