Vasario 16-osios minėjimas Melburne

Kažkaip mum visos Lietuvos šventės pasidaro gerokai svarbesnės, kai ten negyvenam. Ir ne net ne dėl to, kad tom dienom negauni tau lyg ir priklausančio laisvadienio:) Tiesiog patriotiškumas, bent jau man, yra tiesiogiai proporcingas nuotoliui nuo Lietuvos – kuo toliau, - tuo trispalvė labiau veža.

Žodžiu vakar susiradom internete kur kas vyksta ir išsiruošėm į Vasario 16-osios minėjimą. Lietuvių bendruomenė Melburne turi savo pastatą „Lithuanian club“, tai ko ne visi su lietuvybe susiję renginiai ten ir vyksta. Pastatas gražus, šiauriniam Melburne, kai nenaudojamas lietuvių – išnuomojamas visokiems kitokiems renginiams. Net nežinau kiek iš viso esu apturėjus tokių pokalbių kaip „iš kur tu? Iš Lietuvos? O „Lithuanian club“ buvai? ten labai smagu per tokį ir tokį festivalį ir t.t.“

Vakar ten buvau pirmą kartą. Ėjom taip visai nedrąsiai – eilinį kartą pavydėjau žmonėms su įgimtu networking‘o talentu, kurie sugebėtų žaviai irstytis tautiniais kostiumais ir šiaip iškilmingai pasipuošusių močiučių ir diedukų jūroj, tvirtai jiems spausti rankas, su neblėstančia šypsena pasakoti iš kur tu, kokia tavo pavardė ir su nesenkančiu susidomėjimu klausytis jų gyvenimo istorijų ir t.t. Man taip nelabai išeina. Velnias vis patempia liežuvį kažką netinkamai pakomentuoti, tada Linas žiebia alūne man į šoną ir mes einam tolyn taip ir nepasibendravę. Laimei, mus vėplinėjančius užmatė lietuvaitė Irta, draugiškai priėmė mus prie savo stalo (prieš minėjimą visi valgė a la lietuviškus kepsniukus ir gėrė „švyturį“) ir mum nebereikėjo daugiau desperatiškai socializuotis.

Pats minėjimas prasidėjo gal porą valandų vėliau nei skelbta – matyt per tą „švyturį“ ir prisiminimus:) Mes kažkaip naiviai tikėjomės, kad scenarijus bus panašus kaip Zelandijoj: viskas ganėtinai intymiai, su minimalia doze oficialių kalbų ir t.t. Nė velnio. Minėjimo pradžioj visi atsistoja – įnešamos vėliavos. Tada viena kalba, kita kalba, tada ilgų ilgiausia paskaita apie Vasario 16-osios vietą praeities ir dabarties lietuvių sąmonėje, vis ant žemėlapio parodant kas iš kurio Lietuvos kaimo yra kilęs. Turiu prisipažinti, kad tokiam oficialiam ir nuobodžiam minėjime nedalyvavau nuo mokyklos laikų. Buvo keista:) O dar beveik viską reikia padauginti iš 2: iš pradžių viskas angliškai, nes daug kas jau nebesupranta kitaip, paskui lietuviškai:) Tada išnešamos vėliavos (??), šokami tautiniai šokiai, choras dainuoja „Lietuva brangi“, minėjimas baigiamas himno giedojimu (vėliavos jau senų seniausiai išneštos, jei ką:)



Oj. Bet čia dėl skirtingų kartų taip. Kaip ne kaip, nuobodžiaujančių ir į detales besigilinančių buvo labai labai nedaug. Visa senoji karta godžiai gėrė kiekvieną minėjimo žodį (ir lietuvišką, ir anglišką) ir vis prašydavo garsiau šnekėti į mikrofoną..

Va taip. Kitais metais į minėjimą turbūt neisiu:) Skysta iš manęs patriotė. Dozė pompastikos ir kapituliuoju..



O čia foto iš pagrindinės Melburno aikštės. Info stende šiandien visą dieną bėga eilutė, kad Vasario 16-tą Lietuva švenčia nepriklausomybės dieną. Valio!