Praeitą antradienį pradėjau ir praeitą ketvirtadienį pabaigiau:)
Turbūt drąsiai galiu teigti, kad išėjimas iš darbo po trijų dienų yra kol kas pats beprotiškiausias mano gyvenimo poelgis. Taip pat vienas sunkesnių kada priimtų sprendimų:) Kur gi nebus. Ant vienos svarstyklių pusės buvo darbas, kurio smagiąją pusę norėtų turėti gan nemažai žmonių: viena stipresnių Australijos dizaino agentūrų, nemažas atlyginimas, ofiso šaldytuvas pastoviai prigrūstas gourmet maisto, 2 kartus per savaitę streso išmaigyti ateinantis masažistas, milijonai pakvietimų į madingus vakarėlius, galerijų atidarymus ir t.t, draugiški kolegos, didžiuliai projektai. Kad ir kaip mėgčiau tinginiauti, šitos gyvenimo dalies man šiek tiek trūksta. Ką jau čia ir beapsimetinėti:)
Bet ant kitos svarstyklių pusės per tris darbo dienas sugebėjo nusėsti neskaičiuojami viršvalandžiai, protu nesuvokiami projektų terminai ir toks projektų kiekis, kad jei aš kada sakiau, kad reklamos agentūrose apsisukimai yra be galo dideli – tuos žodžius atsiimu:) Aišku reklamos agentūra yra nelygu reklamos agentūrai, kaip ir dizaino agentūra kitai dizaino agentūrai. Bet tų 3 darbo dienų turbūt niekada gyvenime nebenorėčiau pakartoti. O kai trečios dienos ryte pasakiau, kad neesu pasiruošus kas dieną, įskaitant dažnus savaitgalius, dirbti po 14 – 16 valandų, manęs generalinė paklausė, o tai ko aš tikėjausi:) O aš tikėjausi, kad jei jau turi pusės milijono vertės projektą, kad bent jau turėsi laiko jį tobulai suvaldyti ir kad to nereikės daryti priebėgom ir nakčia. Tada jie pasakė, kad esu naivi. Tada pasiūlė didesnį atlyginimą. O kai nesutikau, man paskambino įsiutusi įdarbinimo agentė, truputį paklykė ir beveik liepė pasilikti darbe bent jau visą trečią dieną.
Va tokia tat istorija.
O dabar užsiimu begalinėm savianalizėm. Žinau, kad priėmiau teisingą sprendimą, bet kažkodėl burnoj vis tiek turiu nenugalėto iššūkio skonį.. Kita vertus, su iššūkiais per naktis kovoti galėčiau ir Lietuvoj. Kokia prasmė belstis į kitą pasaulio galą ir jį matyti tik per ofiso ir taksi langus?
Ir dar.. ar tobulas darbas iš vis egzistuoja?
pirmadienis, liepos 28, 2008
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
10 komentarų:
o gal apskritai nieko tobulo neegzistuoja, tik beveik tobula ? :)
Bet tikrai netikėtas posukis..
Viena taisykle - niekada nesakyk niekada.
Antra taisykle - nera nieko tobulo !!!
O del projektu valdymo - projekto vadovo pozicija pasaulyje galima palyginti su tuliku valytojo pozicija. Viskas kas yra shudina, smirda ir dvokia turi sutvarkyti projektu vadovas. Ir jei jis pasako, kad as kazko negaliu - ieskai kito :) Nu tokia realybe :)
gal visai tobula buna, kai daug negalvoji. bet as linkiu tau vis tik galvoti:)
i.b.
Darba reikia keist visada jei jauti, kad reikia. Gyvenam per trumpai , kad ziuretume 24/7 pro ofiso langus ir gertume antidepresantus ir tiketume ,kad tu pinigu uzteks visoms ligoms issigydyti veliau . Bandyti reikia , ieskoti tp. O del tobulo darbo hm klausimas. Bet zinau keleta zmoniu kurie ji turi . Tai gal net egzistuoja:) Nors trukumu ir ten yra .. tai nebezinau ....Bet kaip ten sako , kas iesko tas randa ?:)
sarune
Šaunuolė! Aš būčiau lygiai taip pat pasielgęs. Tikrai neverta savo sveikatos aukoti vardan darbo!
beda tik viena. per mazai pasiule;) na kas atsisakytu vieno kito mln popieriuku metinio atlygio? bent pirmais metais tokiu kamikadziu sunku butu rasti. nors gal gal jei jau turi saskaitoje sesiu skaitmenu balance.
Labai gerai, kad užteko trijų dienų sunkaus sprendimo priėmimui.
Gal vietoj darbo paieškų reiktų pagalvoti apie savo reklamos mini agentūrą - kažkokie kontaktai juk jau yra..?
:) Paskutine Jonasem mintis man patiko labiausiai. Zivile, way to go! ;)
O del pacios sprendimo - respect! Tokiam sprendimui priimti reikia tureti, atsiprasysiu, "kietus riesutus". Neabejoju, kad viskas toliau vyniosis, kuo puikiausiai.
Atsiprašau, jeigu apsižioplinau ir praleidau, bet.. Kuri įmonėlė tave taip greitai pribaigė? Vakar (penktadienį, tiesa pamiršęs, kad rytoj bus darbo (atidirbimo) diena) po 18h einu pro ogilvy.lt, žvilgteliu į viršų - dirba. Ech, ne mano tai reikalas, pagalvoju, ir nuskubu į Castellucci spektaklį "Pragaras". Jeigu jau gali rinktis, sakau, tai geriau rinkis penkių žvaigždučių pragarą :)
:) imonele buvo R-co. Pikta ir labai specializuota melburno dizaino kontora. Iki siol dar sutinku zmoniu, kurie pakraupsta kad as savo noru isejau, nes matyt daugeliui ten ir yra 5* pragaras:)
Rašyti komentarą