sekmadienis, birželio 28, 2009

Spa savaitgalis

Turiu visai smagią tradiciją pirmą atlyginimą ir po to einančius jo padidinimus išleisti viskam kam tik noriu. Ir tai nebūtinai turi būti racionalus reikalas. Žodžiu šią savaitę taip ir padariau. Nusipirkau bilietus į Lietuvos Kalėdas (valio!), nusipirkau žalią pradedančios Melburno dizainerės paltuką ir dabar rimtai kontempliuoju likusius pinigus suinvestuoti į kokius fotografijos kursus, nes kiekvieną kartą pažiūrėjus Šarūnės arba Aidukės blogus, man totaliai nusvyra rankos ir nebegaliu ramia sąžine į blogą dėti beveik jokių nuotraukų.

Va. Dar apturėjom neprastą savaitgalį. Išsinuomojom smagų namuką, Australijos SPA sostine tituluojamam Hepburn‘e (a la Druskininkai Lietuvoj).

Ir praktiškai visą savaitgalį nepailsdami lepinomės. Beveik visą..

Kadangi Australijoj žiema, naktį temperatūra nukrinta iki kokių 3C. Žodžiu, atvažiavus namukas buvo peršalęs iki negalėjimo. Kūrėm ugnį. Laukėm kol užkais. Belaukdami kepėm kiaušus ant buržuikos.

Galvojom, kokia egzotika. Susimoki papildomai, kad pats galėtum nešiotis malkas ir kepti kiaušinienę ant ugnies. Bet tada prisileidom sūkurinę vonią karšto vandens ir siurbdami vyniuką žiūrėjom į žvaigždes, kurių kažkodėl yra daug daugiau nei Melburne.

Kitą dieną matyt apsvaigus nuo gryno oro įtikinau Liną, kad mums būtinai reikia prasivaikščioti. Kaip ne kaip, buvom vieninteliam mineralinių šaltinių regione Australijoj, be to žiema, ir gyvatės tikrai turėtų būti giliai įmigusios. Net kengūros ryte atrodė gerokai pašalusios, o ką jau ten gyvatės. Jos kailio taigi neturi jokio:)

BLOGAS NORAS!!
  1. Jei šiaip nemėgsti po kalnus karstytis, nereikia savęs bandyti apgauti, kad kokį kartą tai ims ir patiks.
  2. Jei jau atvažiavai lepintis, tai 4 valandom į mišką nėra ko trenktis.

pirmos 15 minučių - šypsomės. Smagu gi. Krūmai. Grynas oras.

Trečia ėjimo valanda. Beviltiškai bandom atsekti kur esam ir kiek dar liko eiti.. Dar čiut šypsomės. Bet tik fotikui.

Pabaiga. Ką tik apžiūrėjom objektą iki kurio tiek trenkėmės. Laimės koeficientas žemas.

Nu rimtai. Eini eini. Valanda veja valandą. Visur tie patys krūmai. Nu jie arba aukščiau arba žemiau. Bet tie patys krūmai. Kažkaip parėjom.

Po to jau vien tik lepinomės. Daug. Skaniai. Ir smagiai.

Ach... Ir kažkaip visą laiką persekiojo Kalėdų jausmas. Turbūt bilietai kalti. Ir Australijos žiema:)

5 komentarai:

Linas rašė...

Aha, o linksmiausia istorijos dali Zivile tai nutylejo :))

Kiekviena karta i bet koki nora pasitikslinti ar bent jau suapeliuoti, kad gal ji kazko nepadare iki galo, sulaukdavau atsakymo - "tu ka, mane durna laikai?"...

Ir stai treciadieni ziurinejam marsruta ir rezervacijos detales ir tik, ups, rezervacijos datos ne penktadieni-sekmadieni, o ketvirtadieni-sestadieni! Gerai, kad namuko vienai dienai niekam nenuomoja, tai kita diena sekmingai pasikeitem rezervacija, bet kaip gailejaus, kad si karta nepaklausiau - o tu teisingas datas uzrezervavai? Po atsakymo "tu ka, mane..." drasiai galeciau sakyti - TAIP :))

Unknown rašė...

Labai teisingas elgesys su pirmu atlyginimu!Reikes pasimokyti kai bus reikalas!Ir aciu uz pagyras, bet gi pati svajoju apie fotokursus...

viz3 rašė...

Gerai miške... kad tik uodų ir erkių nebūtų.
O jei atrodo, kad keturias valandas pasivaikščioti miške sunku, kitą kartą galite pabandyti tiek laiko tvarkyti mišką - na, panešioti rąstus ir panašiai:)

sarune rašė...

A tai gryzti Kaledom. Tai bookinam fotosesija:)?
O jusiskis pasilepinimas labai teisingas net pasivaksciojima 4 valandu uzskaitau:)
gerai Jums ten gyvenasi australai!!!

Zivile rašė...

sarune, bookinu laika su tavim, jei fotikas bus i nuotaika - super, jei ne, tai bent prisnekesim:)