Sidnėjus, Mardi Gras ir vorai

Ech įsimylėjau Sidnėjų. Rimtai. Jei kas iš Melburno ten perkeltų tramvajus, visas mano mylimas vietinių meniokų kamurkes ir bent 30% visų Melburne esančių kavinukių – kraustyčiausi ten nė nemirktelėjusi.

Norisi maudytis? Mum visada:)) Bondi paplūdimys ir dar daug kitų - tik 10 km nuo centro.

Maudėmės su Linu vos ne per lietų ir kaifavom. Tobulos bangos. Tiesa, apie amžinai alkanus ryklius ir amžinai darbščius pliažo vagis stengėmės negalvoti, nes tokiam kontekste ir maudynės duše gali atrodyti super nerealios.

Tada norisi lėto/romantiško pašliaužiojimo po uostą? Irgi kiek nori. Nežinau kaip jum, bet mano laimės koeficientas šiek tiek padidėja, kai netoli yra kokia prieplauka. Kažkaip atplaukiantys ir išplaukiantys laivai, švariom trinkelėm grįsti takai ir ledų laižymas nelegaliai nuleidus kojas nuo krantinės yra gėris. Sidnėjuj, gi, to per akis.

Vienas, Darling uostas, kaip tik mūsų viešnagės metu šventė savo gimtadienį, tai dar gavom nemokamai paplaukioti garlaiviu. Viskas kaip pasakoj beveik. Kapitonas su balta barzda ir teisingais baltai mėlynai dryžuotais marškinėliais. Pelenus per kaminą spjaudantis laivukas. Sutaupyti turizmui skirti pinigai ir "pliusiukas ant“ praplaukimo po tiltu ir Operos rūmų apžiūrėjimas nuo vandens (foto ne nuo vandens kažkaip:)

Smagu. Tiesa, paskui tuos sutaupytus pinigus su kaupu prašvilpėm nesąmoningam pasivažinėjimui monorail‘u – traukinuku, kuris suka ratus „ore“. Labai jau futuristiškai atrodė. Ir tik paskui apsižiūrėjom, kad jo maršrutas - mikroskopinis - pėstute apeinamas per kokį pusvalandį:)

Nu bet tiek to. Guodėmės, kad ir labiausiai patyrę turistai kartais nusidilgina uodegas:)

Na ir Mardi Gras...

Linksmybės prasidėjo jau lėktuve: kapitonas krizendamas visiems linkėjo laimingos ir saugios Mardi Gras, Sidnėjus nuo pačio ryto buvo pilnas tiek romantiškai susikabinusių porelių, tiek jau paradui pasipuošusių žmonių. Šiemetinis šūkis buvo „nations united“ – ir man vis vaidenosi, kad tolerantiškesnėj aplinkoj niekada neesu buvusi. Tiesa, šįkart per patį paradą jau mažiau graudinausi, nei kad pirmą kartą, nes didžiulės žmonių spūstys, ilgas laukimas, bei kova, norint išlaikyti turimas neprastas pozicijas prie tvoros, nuima dalį euforijos, bet kai Linas parodė dvi ant motociklo važiuojančias moteris, kurių viena vilkėjo marškinėlius su užrašu „proud mother“ – apsižliumbiau ir vėl.

Tiesa, kad ir kiek daug toks tolerancijos buvo ore, kai vienas berniukas iš parado pripuolė prie Lino ir norėjo jam draugiškai pakštelėti į žandą – viskas vos neišvirto į antrą šaltąjį karą. Jei kas galvoja, kad Linas neturi grėsmingos veido išraiškos – klysta. Manau tas jaunuolis iš parado košmarus sapnuos dar ilgai ir ko gero kitais metais iš viso atsisakys minties kaip nors kontaktuoti su minia. Nesupraskit klaidingai, visa tai tetruko keletą sekundžių ir nebuvo ištartas nė vienas žodis, bet veidai buvo iškalbingi. Va tau ir tolerancija. Tokia truputį de jure... Nors šiaip manau, kad tai tiesiog buvo labai netikėta. O kadangi tokia situacija ir šiaip pasitaikė pirmą kartą, tai tiesiog nežinojo žmogus kaip reaguoti:)) Kitą kartą viskas bus draugiškiau, ką?

Va. O pabaigai, - apie Sidnėjaus fauną. Driežai laksto nevaržomai. Vaikai, tik jei pagauna, kankina papūgas. Po šiukšlių konteinerius knisasi Sindėjaus šiukšlininkai -baltieji ibiai (jų snapai labai gerai pritaikyti šiukšlių maišų tąsymui po apylinkes). O duris į namus saugo gan efektyvūs apsauginiai.. Hrrr visą naktį vaidenosi kaip kažkas minkštas ir švelnus lipa ant kaklo:))

Ir dar. Ačiū Vilmi, kad užleidai savo lovą:) Rimtai, kas dar turit draugų, kurie jūsų viešnagės metu patys miegotų ant sopkutės? A?