Gaisrai Viktorijoj

Ech, o šitas rašinėlis turėjo būti apie tobulą savaitgalį Zelandijoj. Penktadienį susikrovėm daiktus ir nuskridom pas draugus į Velingtoną. Išskrendant iš Melburno visi muitininkai juokavo, kad bėgam nuo karščio, grįžtant atgal juokų nebebuvo – jau kelias savaites visus gąsdinę gaisrai šį savaitgalį pasiekė absoliutų apogėjų. Žuvusių skaičius didėja kiekvieną minutę, dar prieš valandą buvo 111, dabar jau 126. Ir visi žino, kad čia tik pradžia, dega ištisos gyvenvietės.. Aplink totalios gedulo ir baimės nuotaikos - grįžom kaip į karą... Google žemėlapiuose pasitikrinau, kad nuo mūsų namų iki artimiausio gaisro St Andrews – tik 1 valanda ir 5 minutės kelio.



Kai pagalvoji, kad iki mėgstamiausio paplūdimio dažnai važiuojam porą valandų – visa šita stichinė tragedija pasidaro labai asmeniška. Aišku, kol kas net juodžiausiam gaisrų prognozės scenarijuj gaisro pačiam Melburne nėra, bet galimybė kurį laiką gyventi be elektros yra visai reali.

Pagrindinė gaisrų priežastis – didžiulė sausra. Perdžiūvę gumamedžiai, eukaliptai ir krūmynai nuo menkiausios kibirkšties pavirsta liepsnojančiais fakelais, tada tereikia vėjo gūsio ir ugnis akimirksniu išplinta. Kai prie visos šitos stichinės nelaimės pridedi dar vieną siaubo scenarijaus ingredientą – padegėjus, – stichinė nelaimė tampa masinėm žudynėm. Kol kas visi gaisrai yra laikomi nusikaltimo zonomis, kol nebus įrodyta, kad yra kitaip. Media linksniuoja 2 padegėjų grupes: savanoriai ugniagesiai, kurie siekia šlovės padedant identifikuoti ir užgesinti gaisrą, ir serijiniai padegėjai. Šiaip dažniausiai stengiuosi suvokti nusikaltimo priežastis ir palaikau idėją, kad mirties bausmė neturi būti taikoma niekam, bet kai matai kaip viena gyvenvietė po kitos pakartoja Pirčiupių istoriją – norisi kraujo.

Tai tiek. Dabar einu ieškoti, kaip pati galėčiau prisidėti. Mažų mažiausiai galiu paaukoti kraujo. Ir savo laiko, jei tik rasiu kam jo reikia.

Apie nuovokius vyrukus ir amžinai nepatenkintas moteriškes

Vakar galų gale supratau (arba įsivaizduoju kad supratau:) kodėl stilistai vyrai būna tokie kategoriški. Čia prisimenant M.Petruškevičių, piktai lakstantį su mikrofonu paskui ne ta koja rytą iš lovos išlipusias bobikes:)

Žodžiu taip. Turbūt visoms yra žinoma situacija, kai grįžti namo visa nelaiminga, puoli guostis savo gyvenimo vyrui, o jis arba nepakeldamas akių nuo kompo sako hmmmm, arba puola logiškai analizuoti situacijos ir siūlyti milijonus problemos sprendimo būdų, kai iš esmės viskas ko tuo metu norėtum yra „oi, tu mano, saule, viskas bus gerai..“ ir t..t ir panašiai. Pirmu atveju, mano galva, vyriškis priklauso emocinių mėmių kategorijai ir su tokiais iš principo neverta prasidėti, antru atveju, jie iš karto suvokia guodimąsi kaip savo moters problemą ir ją imasi konstruktyviai spręsti. Teisingas atsakymas („oi, tu mano, saule..“) dažniausiai išmokstamas po tam tikro laiko, ir, įtariu, jie niekada iki galo nesuvokia kodėl jis yra teisingas:)

Panaši situacija yra ir su stiliaus pojūčiu. Tie, kurie išvaizdą supranta tik „gražu – ne ne gražu“, „seksualu – ne seksualu“, arba „dzin, kad tik ji mažiau laiko gaištų prie veidrodžio“ skalėj – į klausimą „ar gerai atrodau?“ atsako arba „gerai“, arba „normaliai“, arba paprašo segėti trumpesnį sijoną. Tie, kurie šiek tiek nusimano, į tokį klausimą iš karto pradeda atsakinėti konstruktyviai ir kritikos nevynioja į vatą, nes juk pati klausei ar gerai atrodai. Taip jie iš karto papuola į piktų Petruškevičių kategoriją ir visos bobikes patampa nelabai laimingos. Tai koks yra teisingas atsakymas? Pirmu atveju, pykstu, kad gaunu standartinį atsakymą („gražiai“) ir galvoju, kad jam iš esmės dzin kaip aš atrodau. Antru atveju, pašiurpstu nuo kritikos, nes juk aš esu jo vienintelė ir, aišku, kad atrodau gražiai. Teisingo atsakymo dar nežinau, nes su tokia situacija susidūriau tik vakar.

5 metus maitinta atsakymu, kad atrodau gražiai, vakar į klausimą „kaip atrodau?“ gavau išsamų atsakymą, kad a) prie šitos suknelės yra būtina dėvėti liemenėlę, b) kad dirželis reikalą gerokai pagerintų ir c) kad prie paplūdimio šlepečių šilko suknelė nedera nė per plauką. Buvau šoke. Kontrargumentų surasti nepavyko, nes toks atsakymas buvo 5 metų edukacijos apie stilių ir detalių svarbą aprangoj pasekmė. Ilgus metus Linui aiškindavau kaip vienas ar kitas sprendimas padėtų niekuo dėtoms gatvės praeivėms atrodyti geriau, negailestingai kritikavau akivaizdžius beskonybės atvejus ir garsiai žavėdavausi tuo, kas man atrodydavo stilinga. Mokinys pasitaikė gabus. Dabar gatvėj susikumšim alkūnėm, kai pamatom kažką toooookio arba susižvalgom, kai prasilenkiam su kažkuo, kas rytą ne ta koja išlipo iš lovos. O kai grįžau iš kirpyklos su balta šukuosena, Linas taikliai pastebėjo, kad vienos iš mylimų suknelių ko gera nebegalėsiu nešioti, nes man dabar labiau tinka šaltų tonų spalvos. Nerealu? Taip. Tik dabar turiu arba išmokti susitaikyti su kritika, arba sugalvoti teisingą atsakymą, arba išmokti neklausti „ar gerai atrodau“ klausimo tuomet, kai pati žinau, jog atsakymas nebus „gerai“. Ech bijau, kad teks išmokti priimti kritiką:)



O nuotraukoj vakarykštė suknelė. Gal nelabai matosi, bet kritika buvo taikli 100%:))

Gėjų paradas

Vakar po pietų po mūsų langais pražygiavo Viktorijos gėjų, biseksualų, transvestitų ir interseksualų (???? pardon, tikrai nežinau kaip lietuviškai versti „intersex“ – hermafroditas?) parado dalyviai. Šiaip paradas kaip paradas. Linas sakė, jam visas chaosas per daug nesiskyrė nuo Kalėdinio parado. O aš kažkaip susigraudinau. Nežinau ar čia karštis, ar padauginau vaistų nuo slogos, bet apsižliumbus masiniam renginy dar nebuvau nė karto.

Kažkaip pražygiavo orkestras, paskui didžiulė policijos delegacija su visos Viktorijos policijos vade K.Nixon priešaky. Jinai pati heteroseksuali bobikė, bet labai aktyvi kovotoja už lygias galimybes. Garbės žodis, jei paskui policiją būtų pražygiavę ir kariuomenės atstovai, pradėčiau šlovinti Australiją, kaip pačią tolerantiškiausią valstybę pasauly ir net nebesiskųsčiau, kad čia taip žvėriškai karšta.

Žodžiu prie visos šitos nuotaikos pridėjau visus Lietuvos miestų merų draudimus leisti organizuoti bet ką, kas susiję su kitokiu nei bažnyčios mokymu sekso klausimais, ir Seimo postringavimus, kas yra šeima ir kas ne – ir susigraudinau totaliai. Gerai, kad kita parado dalis buvo ne tokia didinga. Nu, kas gali verkti kai pro nosį pražygiuoja Viktorijos meškiukai ar dviračių pravažiuoja keistas kažkieno senelis:))))