Vasaros palydėtuvės

Kiek tik save atsimenu, tiek skundžiausi Melburno orais. Tai vasara vėlai prasidėjo, tai per karšta, tai per daug gaisrų aplinkui. Žodžiu, dejavau dejavau, o jinai ėmė ir baigėsi. 

O baigėsi ji labai kalendoriškai - kovo pirmą prasidėjo nesibaigiantys lietūs, vėjai. Vieną dieną palikom atidarytą miegamojo langą, tai paskui džiaustėm sulytas pagalves ir apklotus kur beįmanydami;) 

Žodžiu, kai orų prognozės žadėjo, kad praėjęs savaitgalis bus (ir buvo!) gražus ir šiltas – iš karto jį aptitulavom vasaros palydėtuvėm ir išvažiavom ko gero paskutinį kartą į savo Gunamatos paplūdimį. Aišku šiltas savaitgalis išvirto į totalų karštymetį su +35C temperatūrom, bet buvo smagu. 

Pasižiūrėjom vietinės reikšmės banglenčių varžybas ir prisimaudėm ko gero smagiausiai per šį sezoną.

Vandenynas totaliai kraustėsi iš proto ir kartais jautėsi kaip didelis baseinas su chaotiškai besiplakančiom bangom. Šoki per bangą, kuri ateina  nuo jūros, o tuo tarpu kita, kuri ateina nuo kranto, tave smagiai teškia į dugną. Arba gaudai vieną bangą, o pagauni kitą – ir vietoj to, kad standartiškai tave neštų į krantą – būni gerai pametėtas tolyn. Kas šiaip yra ir smagu, ir baisu. Smagu, nes man, kaip kilusiai nuo Baltijos, bet koks veiksmas jūroj yra gėris. O baisu, nes per tokius pluktelėjimus, labai lengvai gali išnešti iš gelbėtojų prižiūrimos zonos ir tada jau būtų nelabai smagu:)

Va. Žodžiu neprastai atsisveikinom su vasara ir dabar pradedam valkiojimosi po nacionalinius parkus ir ropštinėjimosi po kalnus sezoną. Net pačiai neskamba labai smagiai, bet kaip nuotraukoj matosi (cha, matosi tik pas Liną, nes aš apdairiai pasislėpiau už jo), kad užsiauginom gražius „sikspakus“ tai dabar galėsim juos toliau šlifuoti:)))