2009-ieji..

Prasidėjo gana blankiai, sakyčiau:)) nors šventėm didžiulėj daugiaaukščio namo terasoj ir turėjom visą Melburną po savo kojom..

Visų pirma, čiut čiut nepritapom prie kompanijos, tokia visai konservatyvi publika pasitaikė – gal 90% iš jų dirbo vienokį ar kitokį darbą, vienokioj ar kitokioj ministerijoj. Neturiu nieko prieš valstybinį darbą dirbančius, bet kažkaip sunkiai mum sekėsi suderinti karmas per tokį trumpą laikotarpį:) Jei ne vienas jaunas žurnalistas, tik grįžęs iš studijų Paryžiuj, galiu drąsiai sakyti, kad visą vakarą būčiau prabendravus tik su savo Linu:)

Va. Tada laukėm fejerverkų. Galvojom, ot, bus nerealu. Ir nebuvo. Galiu galvą guldyti, kad esu gerokai išpindėjus ir visus fejerverkus matuoju pagal JAV nepriklausomybės dienos saliutus – čia dar tais laikais, kai nebuvo krizės, jei ką. Melburnas atrodė gana paprastai.



Kitą dieną pasiskaičiau, kad Sidnėjus yra tas miestas, kuriam fejerverkai suprojektuoti taip, kad atrodytų gerai ir iš arti, ir iš toli – tuo tarpu Melburne, dėl miesto savitumo, visas šou buvo daromas žmonėms gatvėse, t.y, kad užvertus galvas būtų gražu.

Va. Ir dar buvo šalta!!!! Visos prognozės prižadėjo, kad temperatūra neturėtų nukristi žemiau 17C, bet manau, kad tikrai nukrito. O kai vėjukas papūsdavo, tai maža irgi nepasirodydavo (prieš pradėdami burbuliuoti prisiminkit, kad pas mus dabar vasara. AUSTRALIJOS VASARA!!!). Žodžiu visos bobikės tirtėjo nuo šalčio ir laukė kada pasibaigs visi tie saliutai ir bus galima eiti į vidų normaliai sušilti.

Bet šiaip metai prasidėjo super gerai. Per pirmas 9 metų dienas nieko kito nedariau, kaip tik skaičiau, maudžiausi ir leidau mūsų santaupas.

Perskaičiau 2 knygas. Vieną apie pokerį – kad geriau susigaudyčiau kuo gyvena Linas, o kitą šiaip baisiai storą Ken‘o Follett‘o romaną. Skaičiau seniai pamirštu vaikystės skaitymo tempu – kai naktį negali užmigti, nes drebi dėl herojaus gyvybės. Ir dzin, jog protu suvoki, kad jei jis mirs, rašytojas kitus 1000 puslapių (!!!) tiesiog neturės ką pasakoti. Turiu pasakyti, kad toks intensyvus skaitymas baisiai vargina. Todėl ilsėjausi tuštindama kreditinę. Įsigijau bilietus į Zelandiją ir Sidnėjų, krūvą naujų drabužių ir didžiulį maišą siūlų - mat žadu pereiti naują rankdarbių lygį ir pradėti megzti:)

Va. O apie maudynes parašysiu kitą kartą. Tema apie po ilgų ieškojimų atrastą tobulą paplūdimį, kuriam jūra visada banguoja ir kuris yra menkos pora valandų važiavimo nuo namų, yra verta atskiro įrašo. Taip kad salut! Tikiuos nepersidirbot pirmą savaitę po švenčių:)