šeštadienis, sausio 17, 2009

Neprofesionalia akim apie pokerį

Su pokeriu pažindinuosi po truputį. Tai knygą paskaitau, tai internete pažaidžiu, jau pradėjau beveik suprasti apie ką po turnyrų ir šiaip kliedi Linas. Vakar pirmą kartą išsiruošiau pažiūrėti gyvai kaip kas vyksta. Kazino pokerio kambariuose esu buvus ne kartą, bet kad nuo jų taškuoto kilimo, keisto apšvietimo ir kažkokių vizualiai žemų lubų man visada greitai pasidaro bloga ir aš iš ten šiaušiu kaip galima greičiau. Va. O vakar nusprendžiau būti tiek kiek bus Linas (kas dar neskaitėt, - man ilgai nereikėjo kankintis:))))

Visų pirma, ten tostesterono rojus. Plika akim - tarp minios vyrų matosi tik kelios bobikės. O vyrai tokie neblogi. Dydžiai dažniausiai prasideda nuo XXL. Nežinau kodėl taip yra, bet matyt nuo ilgo sėdėjimo prie pokerio stalų, ir po chaotiško valgymo per pertraukėles, kūne prasideda nekintami pakitimai. Dar dauguma XXL‘ų turi gana mėsingus kaklus – mano versija, kad tai vienintelis kūne dirbantis ir dėl to itin išsivystęs raumuo, nes pastoviai turi būti kiek palenkęs galvą, kad galėtum pasitikrinti savo kortas ir nemačiom stebėti kitų pokeristų veido išraiškas. Aišku, dar stambus kaklas ir XXL figūra turi automatiškų asociacijų su agresyviu lyderiu (prisimenat kaip atrodo standartinis tulpinių, daktarų ar kokių kitų –inių gaujos narys?). Tokie žaidėjai prie stalo automatiškai atrodo taip, kad jų intuityviai norisi saugotis. O jei jau jų norisi saugotis – pliusas jiems. Psichologinis spaudimas yra vienas iš tų žaidimo faktorių su kuriuo yra visai sunku tvarkytis. Kitas ekstremalumas - liesų aštuoniolikmečių kategorija – jie tik sulaukę pilnametystės iš kompiuterio neria į kazino realybę ir savo saulės nemačiusiais veidais turbūt atbaido tas kelias pokerį norinčias žaisti moteriškes:)

Va. Dar būtinai turiu paminėti aprangos kodą. Ach, jei visi pokerį žaistų taip pasipuošę kaip per „Casino Royale“ – senų seniausiai būčiau užsivežus, pamišus ir gyvenčiau vien tuo. Bet taip nėra. Standartinė apranga – sportiniai bateliai, džinsai ir didžiuliai beformiai marškinėliai, dažnai su kokio Pokerio kambario logotipu, arba kažkas, kas turi didžiulį gobtuvą. Tada ant galvos kepuraitė su snapeliu, akiniai nuo saulės ir ausinukas. Viskas. Beveik jokios rūbų hierarchijos. Toks pats beformis gali būti ir pradedantis žaidėjas ir pokerio profesionalas. Žmogus ne iš pokerio pasaulio gyvenime neužuostų pas ką gilesnė kišenė ir didesnė patirtis. Kai pagalvoji, gilų siaubą turėtų išgyventi kazino prabangos prekių parduotuvių mergaitės, kai tokie bomžiškai atrodantys bičukai ima palieka jų kasoj ne vieną tūkstantį savo draugės rankinukui:) Aišku yra išimčių. Kad ir Linas – dėl savo meilės ryškioms spalvoms jis atrodo kaip gaivus vaisių kokteilis aludėj:)) Arba pagyvenę „dendžiai“ – daug soliariumo, „aviatoriaus“ saulės akiniai, plačiakraštė skrybėlė ir tiek giliai prasegti marškiniai, kad galima drąsiai suskaičiuoti visus dar neiškritusius krūtinės plaukus.

Dar reikėtų parašyti apie veiksmą prie stalo. Be galo įdomu, kaip visi iš karto užsideda akinius ir pasidalina vienokiais ar kitokiais vaidmenim: vieni iš karto pasidaro stalo chuliganai ir varo siaubą visiems silpnesniems žaidėjams. Kiti bando spinduliuoti ramų pasitikėjimą, dar kiti atvirkščiai, – atrodo negali nurimti ir toks jausmas, kad mažai seka kas vyksta aplinkui. Bet šiaip dar per mažai stebėjau viską gyvai ir net pati normaliai nesuprantu savo įspūdžių. Žodžiu, apie tai – kitą kartą. Gal Linas kitą savaitę neiškris per pirmą valandą ir turėsiu stebėjimams daugiau laiko:)))

1 komentaras:

gin rašė...

na po tavo "siltu" komentaru, pokeriu nesusigundyciau. Linas ir ta panike ...visai kas kita.
Ar uzpildei anketa i svajoniu darba australijoj? Mes sirgtume uz tave:)