Apie isterikus klientus ir straigtasparni

Dabar dirbu su didziausia zelandijos kelioniu agentura. Tas yra is esmes fun, bet jie yra baisingai isteriskas klientas. Na toks kuriems visada viskas buna negerai, kuriu kieviena istarta zodi reikia dokumentuoti ir nuolat cituoti juos pacius ir ju sprendimus, nes kitaip is karto buni apkaltinamas nekompetencija, nelogiskumu ir dar kuo tik nori. Zodziu siuo metu mano tipine darbo diena susideda is daugybes mikrodramu, chaotisku sprendimu priemimo ir daug sudinos reklamos, nes tik tokia gaunasi. Tai va.
Bet kartais tokios nesamones buna visai smagios. Pvz. Siandien ryta skambina man marketingo vadovas, klykia apie kazkokia pamirsta brosiurke, kurios jam reikia rytoj, nes jis skrenda kazkur susitikti su kazkuo ir t.t. Tada as sakau kad tai neimanoma, jis klykia, kad imanoma. Tada skambina mano vadovei, ji patvirtina kad neimanoma. Tada jis skambina generaliniui ir jis patvirtina kad imanoma ir kad tai bus padaryta.
Tada viskas rutuliojasi zaibiskai: studijoj, kaip patrynus aladino lempa, atsiranda 3 dizaineriai, kuryboj tam reikalui dedikuojamos 2 elitines kurybos komandos, as per pusvalandi isnuomoju sraigtasparni, istraukiu is lovos uzsimiegojusi fotografa ir mes geras pora valandu skraidom fotografuodami zelandija is virsaus.
Situacijos minusai: praradau tiek nervu, kad mano gyvenimas tikrai sutrumpes 10 metu..
Situacijos pliusai: pasiskraidziau sraigtasparniu ir pamaciau dar viena Zelandija, - Zelandija is paukscio skrydzio. Ir eilini karta buvau apspangusi nuo to, kokia ji grazi..

cha cha, o cia kaip tik ir straipsnis zelandijos dierasty apie susitresavusia reklamos moteriske, kuriai pakriko nervai nuo isteriku klientu:
http://www.nzherald.co.nz/topic/story.cfm?c_id=189&objectid=10486011