Te Rangi i totongia a Tamatekapua:)

Arba kitaip tariant Rangitoto sala. Maoriai dazniausiai turi itin ilgus pavadinimus ir paaiskinimus, kurie paskui yra sutrumpinami kasdieniniam vartojimui.
Zodziu si savaitgali ieskojom uzsiemimo, kuris galetu nuvarginti tiek, kad ismustu visas darbo parkes. Pavyko:)
Sestadienis 12.15. Po nesekmingu bandymu issinuomoti masina ir kur nors isvaziuoti, greitai keiciam plana is issplaukiam i Rangitoto. Gera matyti tolstanti Auckenda..

Siaip sala visai netoli - matosi pro musu langus. Geras pusvalandis ir isslipam is laivuko. Nusprendziam nepirkti salos zemelapio - viskas atrodo paprasta - ilgiausiais marsrutas tik 2.5 valandos. Negi verta tokiems atstumams? Is pradziu spygauju ir fotografuoju visas gelytes. O kaipgi. Visa pakele nuaugusi lietuviskom naminem perlargonijom ir amariliais.

Einam toliau. Sala vulkanines kilmes, didziausia ir jauniausia Auklendo regione. Jai tik 600 metu:) Is pradziu lavos luitai baisingai zavi. Stryksim nuo grumsto ant grumsto kaip oziai ir fotkinames.

..po gero pusvalandzio tokia panorama gerokai ikyri. Kur bepazvelgsti lava, lava, lava...

ir dar karta lava...

Po valandos su trupuciu ejimo prieinam maza ilanka, kur daugiau is juros ismestu kriaukliu nei lavos grumstu. Pasidaro taip grazu.. be to toli toli matosi Aucklendas. Itariu su gerais ziuronais pamatytum net musu balkona su trispalve:)

Einam toliau. einam einam. Pamazu darosi aisku, kad 2.5 valandos nera pilnas marsrutas, o tik atstumas iki Mckenzie Bay. Darosi baisoka. Paskutinis laivukas issplaukia 5 vakaro, o mes vidury kazko be zemelapio:) Visur pilna perpejimu, kad reikia i ta laivuka speti, nes nakvynei vietos sitoj saloj nera. Turbut is vis, lygios vietos galvai padeti cia nerastum. Pradeda lynoti. Gal ir gerai, nes kai saulyte atsispindi i lava, jauties kaip mikrobanginej. Nu niekada ten nebuvau, bet isivaizduoju, kad turetu buti panasu. Zodziu smarkiai didinam ejimo tempus. Zinojimas, kad kelias veda tiesiai i kalna - nepadeda. Garsiai apraudu, kad taip nevykusiai leidziu savaitgali. Na planavau pavargti, bet pavargti ispudingai. O cia kur bepaziuresi lavos grumstai, saule ir dulkes. fu. Linas guodzia, kad bent deginam kalorijas ir stiprinam raumenis:) ok.
Pagaliau uzpompinam i kalna. Turbut jau rasiau, kad nemegstu i juos lipti. Ka gi, neturejau kito pasirinkimo:) O ten grazu..

Aisku niekada nesuprasiu kodel reikia praeiti tiek lavos, kad ta pamatyti, bet tiek to. Kartais hedonistine pasauleziura reikia tiesiog pamirsti:) Ta grazioji sala nuotraukoj: Motutapo. Atoslugio metu i ja galima patekti is Rangitogo. Siuo metu ten vyksta gamtosaugos darbai. Visi kvieciami tapti dienos savanoriais ir padeti sala apsodinti visokiom zolem ir krumais. Gal kada ir rysiuosi. ..iki Motutapo irgi reikia eiti peskom:) pora valandu pirmyn ir tada tiek pat atgal:)) Lipam dar auksciau.

Valio. Nuo sitos vietos leisimes tik zemyn. Iki laivuko liko valanda. O nuorodos raso, kad turetume uztrukti 1.5 valandos. Nieko. Tempa ivaldom toki, kad pakeliui lieka laiko uzsukti lavos uolas.

Viso yra septyni urvai. Neriam i pirma pasitaikiusi. Baisoka. Butinai reiketu kokio zibintuvelio. Bet turetu buti faina, karsta vasaros diena paklaidzioti ten, kur vesu. Begam atgal. Kelias veda per miska, kuris siek tiek primena Lietuva:) tik paparciai n kartu didesni. Baisiai saugomi, nes pasauly yra tik kelios salys, kur jie isliko nepakite milijonus metu.

Va. 16.50 pasiekiam prieplauka. Sukorem apie 25 km per 4 valandas. Nusikale, murzini nuo dulkiu, lipnus nuo prakaito - bet excited. Greit ilendam i maudomukus, sokam i vandeni. Tobula. Islipdama gerokai susipjaustau kojas - kriaukles astrios turbut visur, kur ju per daug:) Nieko. Turbut tai reiskia, kad sianakt neisim klausytis naktines operos i parka, bet dzin. Griztam namo. Devinta vakaro abu nuluztam. Kas pazista Lina, zino kad tai beveik neimanoma. Nu ka. Reikia tik gerai nuvarginti:)