trečiadienis, rugpjūčio 18, 2010

Butų nuoma Melburne – penkiagubas gaidys

Kadangi seniai berašėm - trumpas intro. Sausį mūsų namus savo sūnui nuperka Australijos rusai. Mūsų nuomos sutartis baigiasi rugpjūčio vidury. Birželį pradedamas įgyvendinti grand planas “nauji namai”. Kaip antraštė sufleruoja – grand planas nėjo kaip iš pypkės...

Pirmas gaidys

Pinigų savo svajonių butui, aišku, kad nesurinkom...

Planas “laimėk milijoną loterijoj” nepasiteisino totaliai. Tris cielas savaites savo rytinės kavos biudžetą sąžiningai išleisdavau loterijos bilietui. Nieko. Nė sumauto dolerio nelaimėjau. Užtat patyriau, kad mano barista mane myli. Trečios savaitės gale per kolegę perdavė žinutę, kad jei turiu laikinų finansinių sunkumų, kavos kurį laiką galiu gauti nemokamai:).. va taip va.

Lino planas “laimėk pokerio milijoną” irgi nepasiteisino. Jis apskritai negali normaliai žaisti, jei yra nors gramas finansinio spaudimo. Jautrus vyras yra. Daugiau apie tai kada nors parašysiu autobiografinėj knygoj “Pokerio našlės”.

Planas susirasti ką nors, kas nupirktų tą butą ir jį mums išnuomotų, turėjo daugiausiai potencialo. Per tris savaites apklausiau visus turtingus klientus, visus savo darbo akcininkus ir visus kolegas libaniečius (esu tikra, kad vien pardavus tą auksą, kurį jie kasdien nešioja ant kaklo, riešų ir pirštų - pinigų užtektų kokiam pradiniam įnašui). Nieko. Tiesa, susidomėjimo buvo. Kažkaip nemažai žmonių ieško nekilnojamo turto investicijoms. Bet paminėjus, kiek ta investicija kainuotų, ir kad visa tai yra St Kildoj – visi sutartinai sakydavo, kad pablūdom ir kad tik smegenų ciroze sergantis investuotojas ryžtųsi ten ką nors pirkti. Va taip va.

Antras gaidys

Tuo pat metu, kai naiviai bandėm susižvejoti milijoną tam tobulam apartamentui, visai nenaiviai ieškojom naujų namų ir konvenciniais metodais. T.y. visą savaitę vakarais šukuoji internetinius nuomos puslapius ir šeštadienį atsispausdinęs milijonus lapų lakstai po Melburną. Ir taip kiekvieną šeštadienį ir taip du su puse mėnesio.

Po tokio maratono, jaučiu, kad galėčiau parašyti labai neblogą studiją apie nuomos ypatumus Melburne. Pvz. Agentui neateiti aprodyti buto nurodytu metu arba ateiti ne su tais raktais yra norma. Kam nors pasiskundus dažniausiai tik skėstelima rankomis – ką padarysi - dabar rinka palankesnė savininkams, o ne nuomotojams.

Tada, jei savaitės buto nuoma kainuoja iki $400 – tikėkis mažiausiai 20 potencialių nuomininkų nervingai trypčiojančių prie durų. Kainai pakilus iki $450 per savaitę – darosi erdviau (P.S čia kalbam tik apie rajonus max 7 km nuo Melburno centro, kuo toliau nuo centro, tuo mažiau dramų).

O kur dar tie patys šabloniniai lyčių stereotipai: jei nuomos agentas vyras – abipusis supratimas atsiranda iš karto. Jei agentė moteris – man šakės. Graudu, bet moterų solidarumas nuomos rinkoj neegzistuoja. O kulniukai ir subtilus akių vartymas, net iš paskos sekiojant Linui – šansus atrasti bendrą kalbą gerokai padidina. O bendrą kalbą atrasti reikia. Kitaip pusiau anoniminės paraiškos butui gauti yra tik atyginimo skaičiai, data kada gali įsikraustyti ir (mūsų atveju) keisti vardai ir pavardės.

Pagaliau privedžiau kalbą prie antro gaidžio:) Paskutinėm liepos dienom radom tobulus namus. Du miegamieji, du balkonai, pro vieną matosi įlanka (ar suvokiat šito dalyko didybę?? Mes gi užaugę nuolatiniam strese ar per atostogas apsistosim 200 metrų nuo Baltijos ar ne!!!!). Negana to, žadėjo ištiesti naujus kilimus ir viską perdažyti. Krykštavom su Linu kaip vaikai. Supildėm visas anketas. Vos ne tą pačią dieną agentai viską sutikrino (skambina darbdaviui ir klausia ar tikrai uždirbi tiek, kiek užrašei ar ne). Tada aš entuziazmo pagauta dar paskambinau ir paprašiau, kad jei jau dažo, tai tegu dažo viską baltai. Tada laukėm atsakymo. Laukėm dieną. Laukėm dvi, tris.. ir gavom el.laišką su žinute, kad pardon. Tų namų jum neduosim. Vat. Žinokit yra baisiai sunku netekti to ko niekada neturėjai. Aš apsižliumbiau ir tą dieną nėjau į darbą. Keršto planus puoselėju iki šiol...

Trečias ir ketvirtas gaidys

Tada iš kart sekė dar du gaidžiai, kai mum vėl nedavė namų, kurių norėjom. Ir svarbiausia totaliai neaišku kodėl. Uždirbam tikrai daugiau, nei kad reikia, turim tobulą nuomos istoriją, namus išsikraustydami paliekam švaresnius, kai kad įsikraustant ir t.t. Aš kaltinu neangliškai skambančius vardus ir pavardes, nes gal koks neapsišvietęs savininkas mus palaikė indais ar ką tai. Vieša paslaptis, kad indams niekas gerų namų nenuomoja – sklando gandai, kaip kario kvapas taip įsisunkia į sienas, kad nekilnojamo turto vertė iškart krenta žemyn :) vat.

Po ketvirto gaidžio, panikos ir įtampos lygis peržengia visas normas. Man gerai. Darbe prigrasinau, kad išvažiuosiu į Lietuvą, jei niekas man neduos kur gyventi, tai visi kolegos labai suprantingi ir per aplinkui ieško korumpuotų nuomos agentų, kurie mus apgyvendintų be jokių atrankų. Be to aš karts nuo karto apklykiu Liną ir man laikinai pagerėja. Linui ne kas. Jo darbui dzin ar jis benamis, ar ne ir jis klykimo terapija negali naudotis (ant moterų niekas neklykia gi). Tai jam nė iš šio nė iš to prasidėjo klubo kaulo uždegimas. Bardakas.

Penktas gaidys

Desperatiškai naršydami po internetą užmatom, kad mūsų dabartiniai namai vėl nuomojami. Apspangstam. O tai kodėl mum liepė iš jų kraustytis??? Pasipiktinę surašom laišką nuomos agentūrai ir paaiškėja, kad naujų savininkų sūnus dar metus nori pagyventi su tėvais (??) ir kad mes galim dar metus čia gyventi, jei tik norim.

Aišku, kad nenorim. Visą žiemą sugaišom naujų namų beieškodami. Esam pervargę, pikti ir norim didesnių namų. Bet šešto gaidžio baimė ir Lino klubikaulio uždegimas greit visus prioritetus sustato į vietą. Pasakom, kad liekam gyventi kur gyvenam ir nusukam penktam gaidžiui galvą. Gana jau.

12 komentarų:

Jurga rašė...

Nusukus penkiems gaidžiams galvas dabar jums tikrai pradės sektis. Laikykitės. Ir smagu, kad ganėtinai sėkmingai baigėsi jūsų buto epopėja.

Unknown rašė...

siūlau nuripint skelbimų puslapį ir pasidaryt savo duombazę.
tada galėsit pasiskaičiuot kainą už m2, išsiklot viską ant mapo ir pamatyt gerus dealus geruose rajonuose.

aš taip su Kopenhaga darau:
http://semanticreports.com/reports/65eb11b3-a503-426d-8d6a-b17792e2fc6b

Zivile rašė...

aciu Jurga;)

Martynai, matai kad geri dylai geruose Melburno rajonuose dazniausiai reiskia prastoka buta ir milijona zmoniu, kuriems dzin kad pakrapscius orkaite rastum uzpraeitu metu pyrago, - bile pigu ir geroj kaimynystej:)

Anonimiškas rašė...

nu jooooo...
bet nauja nuotrauka grazi :)
astam.

sarune rašė...

nu ir gaidziai...

Anonimiškas rašė...

Sveiki,
Kaip tik vakar dar pagalvojau, kaip Jums sekasi. Nesmagu, kad taip gavosi su nauju butu paieska... Bet svarbiausia, kad dar metus laiko turesite naujo busto paieskai. O gal yra didesniu sansu ka nors padoraus gauti Melburno ribose (priemiestyje) ir i darba vazineti automobiliu?

Liudas

Linas rašė...

Teisingumo delei reiktu pamineti, kad mes esame ISRANKUS - kaina nebuvo pagrindinis rodiklis, bet uz musu siuloma kaina tikrai nenorejome gauti sh, kad paskui vel po metu reiktu kraustytis - juk taip uzknisa... Tai ir ieskojom, kad butu parankus rajonai susisiekti su darbu bent vienam is musu, kad butu normaliai irengta virtuve ir vonia, vienu zodziu, kad butu malonu grizti namo...
O tai, pvz, susirandi is nuotrauku atrodo tinkama buta ir jau beveik kraustaisi, bet nueini pasiziureti ir pamatai, kad virtuve sena kaip pekla ir joje neapsisuksi ir zinai, kad kiekviena karta parinsies gamindamas valgi. O pinigu praso kaip uz gerai irengta buta. Tai neimi tokio. Dabar maciau jau kaina nuleido, kai neisnuomoja menesi :)
Na ir taip toliau, ir panasiai...

FK rašė...

nu jo ...... cia su amzium tu reikalavimu atsiranda papildomai .... seniau buvo bile, kad saldytuvui vietos butu :)

rnikulina rašė...

sekmes :) stiprybes :) kantrybes... bet jauciu nebeturit :)

Unknown rašė...

likimo ironija :) neliudekit - jusu liux'as dar neatrastas :)

Anonimiškas rašė...

Sveiki mielieji,

Su butais yra ragas. Is dalies tai gerai, kad nei Australija, nei Anglija nepraktikuoja Kanados praktikos, kur nuomininkus renkasi seimininkai ir turi jiems padaryti SUPER ispudi, nors kartais galvoju, kad taip butu lengviau.

Siuo metu mes esame panasioje situacijoje, tik gyvenamosios vietos ieskome svetimame mieste, kur neturime pazistamu ir uz ribota suma, kad mus nutrenkia i "nemaloniu namu" kategorija. Didele tokiu namu dalis yra namai, kur atejes agentas tau normaliai rodo potencialia mirties vieta su puvanciomis sienomis, kaip niekur nieko ir sako, kad cia reikia tik padazyti;-)

Taip smaginsimes ir siandien, turime 2 namus apziureti. O kur dar ideja, kad juose noresime laikyti suni!!!

Buckiai xx

Renata & Andy

Vilmis rašė...

kad Kanadoje (konkrečiau Toronte) bent prieš 5 metus tikrai nebuvo tokio buto trūkumo kaip Australijoje ir nereikėdavo dalyvauti kažkokiuose "konkursuose" kur nežinau - gausi tą butą ar ne. Vienintelė problema naujai atvykusiems, kad neturi rekomendacijų iš ankstesnės nuomos vietos.

Sveikinu pagaliau pasibaigus tai istorijai su buto paieška. Bent jau iki kitų metų :)