Melburno dizaino turgus

Jau kažkada rašiau, kad Melburnas yra neoficiali visų meniokų meka. Vos ne kiekvieną savaitgalį gali atrasti parodos atidarymą kokioj nors galerijoj ir taip nemokamai pasiurbti vyno, arba netyčia benarstydamas skersgatviais atrasti naują „dabar tai jau tikrai mylimiausio“ nežinomo dizainerio parduotuvę, arba eilinį kartą centre papulti ir sudalyvauti bele kokioj instaliacijoj ir t.t. Sąrašas galėtų tęstis ir tęstis. Nuobodu nebūna niekada.

O praeitą sekmadienį buvo dizainerių turgus. Nerealu. Visi vietininiai dizaineriai ištraukia ką turi prikūrę, susirenka centrinės „Federation“ aikštės požeminiam garaže ir viską parduoda gerokai pigiau, nei kad kainuotų butikuose. Galutinė kaina vis tiek aišku nepiguva, tai dažnu atveju aš tiesiog ilgai medituodavau ant rankos užsimovus kokią super duper apyrankę iš braziškų plastikinių siūlų (pasirodo būna ir tokių:) Bet buvo baisiai gera. Net Linui, man atrodo, patiko, nors jam šiaip, bet kokie ilgesni nei pusvalandžio apsipirkinėjimai (jau nekalbu apie meditaciją prie patikusių daiktų), sukelia stiprią alerginę reakciją:)

O šiaip jei reikėtų 3 žodžiais nusakyti, kuo vežasi melburniečiai, - tai būtų: paukščiukų motyvai, zuikių motyvai ir, aišku, viskas kas susiję su ekologija. Žodžiu, nieko neįprasta:)

Va. O man dabar patinka zuikiai. Ir Liną zuikiu vadinu. Ta proga pasigaminau dvi zuikių pagalves savo sopkei:) Iš karto linksmiau pasidarė. Vienas zuikis (tas kur su marškiniais) eina į darbą, o kitas zuikis (tas kur apsirengęs taškuotą suknelę) sėdi namie:) Tokia tat realybė.

O šiaip, keistas dalykas apie zuikius yra tai, kad jie kaip ir kokios žuvys neturi savo firminio garso - girdėjau kaip vienas vaikas klausė mamos - "mama, o kaip daro zuikiai?". Mama iš kart net nesuprato, ką vaikas turi omeny ir turbūt gerokai išsigando:) Bet jie juk krutina tas savo lūpas. Tai gal kokį tai garsą išleidžia?