Beplaukės moteriškės įspūdžiai

Turiu prisipažinti - baisiausios buvo tik pirmos 24 valandos. Pasižiūri į veidrodį – baisu; iš įpročio bandai užsikišti plaukus už ausų – o nėra ką; kažkodėl visi be išimties nori paliesti mano plikę ir nemato reikalo net atsiklausti ar man tai nors kiek patinka.. nuvargus padedi galvą ant pagalvės, užmiegi, tada vertiesi ant kito šono ir prabundi nuo plaukų čiužėjimo į užvalkalą; rytą atsibundi dėl to kad šalta, užsidedi kepurę, o šita ima ir prilimpa prie galvos – tada ją šiaip ne taip nusiimi, bet tarp ežiuko lieka prilipę milijonai kepurės pūkų. Tada jų taip lengvai nenuimsi – turi lįsti po dušu ir juos nusiplauti. Paskui nesidažius išsiruoši į prekybos centrą ir kenti nuo paranojiško jausmo, kad visi laikosi pagarbaus atstumo, o kai pagyvenusi pora ima ir užleidžia eilę prie kasų – beveik norsi suklykti – kad ne, aš nemirštu ir jokiu vėžiu nesergu!!!

Bet po poros dienų viskas pasikeičia. Plaukai matyt visai greitai auga, nes kita naktį jau nebe taip limpa prie pagalvės, tada kiekvieną dieną lydi didžiulė pozityvaus dėmesio dozė, milijonai komplimentų, kurių didesnioji pusė yra siūlymai plaukų neatsiauginti, o pasilikti taip kaip yra, be to kažkaip išmokstu išvengti visų įkyrių galvos lietėjų.

O tada prasideda kažkokie burtai. Daug dėmesio ir daug palaikymo matyt suteikia žvėriškai daug pasitikėjimo savim. Be to tokia šukuosena kažkaip iš karto aplinkinius informuoja, kad esi kitokia – a la moteriškė su požiūriu:)) Prie viso šito pridėjus 20 minučių rytinio akių dažymo (kai neturi plaukų makiažo niuansai tampa baisingai svarbūs:) – galutinis rezultatas, kaip gan taikliai pastebėjo mano kolega, - „very empowered Zivilija“:) taip taip. Plaukų neturėjimas turi du galus: jei esi nepasidažius ir pavargus – prekybos centre tau užleidžia eilę, bare aptarnauja akimirksniu ir dar pasiūlo nuolaidą. Bet tik dėl to, - kad matyt galvoja, kad tuoj mirsi. Bet jei esi plika galva, gerai pasidažius ir atrodai savim pasitikinti – visi galvoja, kad esi labai stipri, labai įdomi ir matyt gan protinga asmenybė. Va taip. Šią savaitė turbūt pirmą kartą gyvenime jaučiausi taip, lyg galėčiau viską. Tiesą pasakius ir padariau turbūt daug daugiau nei įprastai. Jeigu ir turiu kokį giliai užsislėpusį vadovavimo geną, tai plaukų skutimo mašinėlė jį kažkaip katalizavo:) bet to, turbūt per visus metus nesutikau tiek įdomių žmonių, kiek sutikau per praeitą savaitę:) žodžiu visa šita akcija buvo į naudą ne tik leukemijos fondams (dar kartą ačiū visiems, kurie prisidėjo!!), bet ir man pačiai:)

tiesa, daugiau foto iš paties proceso rasite čia:)