kalno lankymas

Praeita savaitgali is Zelandija atejo ziema. Ta proga issiruosem ieskoti sniego - isvaziavom aplankyti Taranaki kalno.
Penkios valandos pamisusio vairavimo kalniukais ir atvaziavom i New Plymouth'a. beda tik ta kad po penkiu valandu kely, beveik ateina naktis (aga.. zelandijos ziema irgi temsta anksti!). Zodziu pirma diena taip nieko ir nepamatem.. Nu bet smagiai pramirkom visa vakara mineraliniuose baseinuose.
Vat.. sekmadienio rytas pasitaike tobulas, buvom visai normaliai issimiegoje, nors nakti labai vare is proto kalnu upeliukas, kuris tekejo kokie 2 metrai nuo musu namuko ir labai gurguliavo (kai gerai pagalvoji tai siaubas - galim drasiai miegoti prie 24 valandas veikiancio uosto, o negalim gamtoj, nes upeliukas per daug tiuksmauja!). Pusryciu atrakcija buvo to paties upelio unguriu serimas vistienos desra ir naujai atrasta Lino aistra Fejoa'joms - taip taip, tie patys vaisiai, nuo kuriu kvapo mane pykina.
Ok. sekmadieno planas: susirasti nakvyne stratforde (mazas miestukas kalno papedej), ilipti i kalna ir pravaziuoti "45 surfingo greitkeliu". Su nakvyne viskas ok, bet su kalnu tai kaip.. uzvaziavom i virsu tiek kiek galejom uzvaziuoti, o ten rukas su lengvu lietum. Nieko, nusprendem padaryti n-taji meginima, kuris vadinasi "nu pamekim laipioti po kalnus pagaliau". Mintyse nusiunciau linkejimus Astai ir Viktorui, kuriu aistra kalnams man sunkiai suvokiama ir pirmyn!!!

lipam lipam. lipam lipam. o kaip nieko nesimato taip nesimato... Paskui prisiminiau, kad pagrindinis malonumas yra uzlipus paziureti zemyn. O jei paziuresim zemyn ir nieko per ta ruka, lietu ir debesis nieko nematysim? tai nulipom zemyn. kita karta gal:)))

Zodziu vazinejimasis aplink kalna, buvo kur kas smagiau. Saule sviecia. Zydi ziemines gelytes..

zavi mazi miestukai..

be to, visada galima atsistoti ant juros kranto ir is toli ziureti i Taranaki. Baisiai tingus variantas, bet kai dienos trumpos - visai nieko:))

Laiko skirtumas nuotraukose: virsuj 3.45PM, apacioj 4.15PM. Temsta ziauriai greitai:)

Pirmadienis.. Nakti is sekmadieni i pirmadieni siek tiek prisidrebejom, nes buvo visai salta (nu oro temperatura tikrai nukrito iki kokio 0 laipsniu), o musu kambario sildytuvas turejo gudru taupymo mechanizma: pakaitina 15 minuciu ir issijungia - jeigu salta, - prasom lipti is lovos ir ijungti vel. brrr..
Zodziu, pirmadienio planas: pravaziuoti "forgotten world highway" ir grizti namo. Drasiai galiu teigti, kad cia buvo zaviausia keliones dalis. Visi turistiniai bukletai raso, kad tas kelias is esmes yra laiko masina atgal. I ten, kur Zelandija buvo pries kokius 50 metu: viena degaline per 200 km, kaimai, susidedantys is dvieju namu, kalnai, nusagstyti avytem, duobeti keliukai. O grazu taip, kad sustojus nesinori judeti toliau.
P.s darant sita nuotrauka mus akylai stebejo didziulis bulius, mat perlipom ganyklos tvora ir ryskiai izengem i jo teritorija:)))

Buvo ir keistu dalyku. Kai kurios tvoros pakeliui buvo nukabinetos kiauliu odom. Nezinau ka cia reiskia:) bet truputi siurpu:))

o viena nuotrauka padaryti norejau seniai. Zelandijoj pilna oposumu, ju visi nuosirdziai nekencia, turbut del to nelabai ir gaili, kai juos netycia pervaziuoja (vaziuojant kalnu keliukais beveik kas kokius 200 m gali rasti suvazineta oposuma: su Linu juokiames, kad jie turbut azartiski gyvuneliai - pamato masina ir puola po ratais bandydami atspeti isgyvens ar ne:)

vat. smagiai pasivazinejom. In total apie 1650 km sukorem. Netgi as vairavau!! 2 dienas po 15 minuciu:) per jas taip pavargau, kad oj (nu supratimo cia nesitikiu ne is vieno..)
Ok. iki kito karto. Aciu ir bukit laimingi - zenklas pravaziavus viena is kaimu kazkur vidury uzmirsto kelio:)