Po sio savaitgalio su Linu vieningai sutarem: neabejotinai is visu laisvalaikio/zavejimosi ir t.t. formu mus labiausiai veza vanduo. Tobuliausias vanduo - kai jis smarkiai banguoja. Kol kas tobuliausia tokia atrasta vieta - Zelandijos siaure:)
Sestadienio rytas. Visos oru prognozes zada baisius lietus. Niekis, prisidedam siltu drabuziu, issinuomojam masiniuka ir pirmyn. 300 km iki Ahiparos. Visi gidai raso, kad uztruksim nuo 3 iki 5 valandu priklausomai nuo vairavimo stiliaus ir trafiko. Juokai. Aisku, kad uztruksim 3! Ot ir ne. Atrode, kad ilgam savaitgaliui is miesto isvaziuoja visas Aucklandas - trumpam istringam kamstuke. Pakeliui "pasimaiso" keleta kalnu, kur Linas vaira sukineja i priesingas puses kas 5 sekundes. Ir taip 6 kilometrai i kalna, 6 kilometrai zemyn - gerai, kad priespriesinio eismo beveik nebuvo :) Kelione uztruko 5 valandas :) Lietaus ne kvapo, o as blaskau Lino demesi pastoviai spygaudama paziurek ten, paziurek ten:) Zemiau kelios nuotraukos tipisko krastovaizdzio. Pamazu pradedam ispindeti - tai jau nuobodu:)))
Apsistojam Ahiparoj ir tiesiu taikymu i "90 myliu" papludimi pasimaudyt. Tooooobula!!! Siek tiek trikdo, kad vietiniai nesivargina prie juros eiti pesti ir masinas parkuoja tiesiog ant kranto - vietos tiek, kad telpa ir zmones, ir masinos. Nei 10 minuciu nepaejes i sona turbut drasiai gali issinerti is visu drabuziu:) Bangos didziules. Neveltui sita vieta visu surferiu svajone. Mes kol kas bangas gaudom pilvu. Gaunasi neblogai, kartais isnesa vos ne i kranta! Tiesa vanduo toks surus, kad kartais atrodo kad isvarves akys:) Bet siltas. Visa Tasmanijos jura labai silta.
Pasimaude sokam i masina ir traukiam i pati siauriausia Zelandijos taska Cape Reinga. Pakeliui eilini karta pasijuokiam is gatviu pavadinimu. zr. apacioj. Reikes pasidometi ka reiskia maoriams tas nuolatinis skiemenu kartojimas. Dauguma pavadinimu ir zodziu susideda is besikartojanciu skiemenu: Matamata, Kihikihi, Kawakawa..
Iki keliones tikslo 116 km. Eilini karta susigalvojam kad valanda ir busim:) neeeee. Vaziuojam visas 2:) Pakeliui vel cypsiu ir blaskau Lino demesi - velniskai grazu. Kalnai tokie ispudingi, kad pradedam kurti ju atsiradimo istorijas. Kai kurie atrodo kaip miegantys dinozaurai, kai kurie -skiautereti kaip metalistai. Nuotrauku nera, nes tose vietose niekaip neimanoma sustoti:) bus kada veliau:))
Cape Reinga. Vieta, i kuria pasak maoriu mitologijos keliauja mirusiuju duseles. Ten susitinka 2 didziules jegos: ramusis vandenynas ir tasmanijos jura. Bangos taip plakasi viena i kita, kad atrodo jog nuolat griaudi griaustinis:) Atsistojus ant krasto apmima sunkiai nusakomas laisves pojutis.
Sitoj vietoj greitai nukarunuoju iki siol pacia graziausia vieta, kuria maciau iki tol - Keiptauna ir karuna uzmaunu Cape Reinga'ai. Is Lino sunkiai isgaunu pazada, kad cia butinai grisim ir eisim i 8 valandu zygi. Kelias atrodo sunkiai bet viliojamai..
Pakeliui namo uzvaziuojam i didziausias Zelandijos kopas - Himatangi. Uzverciam galvas. Pasiziurim. Kopimas i kalnus (o dar smelio) niekada turbut nebus musu aistra. Siaip taip uzsiropsciam i maziausia. Su pavydu paziurim i tuos, kurie leidziasi su banglentem is pacios virsunes (sandsurfingas). Kad taip kas uzkeltu... zodziu taip ir nepamatem, kas yra uz tu smelio kalnu:)
ok. kelione namo. Cia jusu demesiui siulom dvi pasakojimo versijas:)))))
Ziviles versija:
jau vaziuojant i prieki benzino kiekis atrodo itartinai mazas. Paskutine degaline pakeliui i siaure kviecia uzsukti ir gasdina, kad bus blogai, jei taip nepadarysim:)) Linas ramina, nieko, tikrai uzteks - grisdami uzsipilsim. Gristant cypsiu, kad sukam sukam - negirdi. Kodel vyrai VISADA geriau nusimano, kada masinai reikia benzo??? kai lempute pradeda grasinamai degti raudona sviesa, saule jau zada leistis, o artimiausia degaline, kuria prisimenu yra uz 70 km. Man prasideda vidine nervu krize, kuria raminu, kad jei pritruksim benzo ir uzstrigsim vidury nezinia kur, tai bus saunus nuotykis, kuris vis tiek baigsis gerai. Linas netvirtu balsu bando garantuoti, kad tikrai mate degaline arciau. Vaziuojam tyledami. Isjungiam radija, kad nenaudotu benzo:))) Valio!! automatine degaline. Ups... kazkas neveikia. N kartu braukau savo kortele - nieko. Masinai valgyti niekas neduoda. Vaziuojam toliau. Tamsu. Masinu, o ir potencialiu gelbetoju vis maziau ir maziau. Velkames ziauriai letai. Mintyse delioju scenariju, kaip reikes tranzuoti ir partranzuoti atgal su benzo buteliais. Lempute raudona. Raudona. Raudona. Vaziuojam atrodo visa amzinybe. Pradeda matytis miesto ziburiai. Atsiranda kelio zenklai ir viltis, kad gal kazkaip grisim:) Atvaziuojam i Kaitaia. Viena degaline - nedirba. Kita degaline - nedirba. Linas pradeda keiktis. Galiu galva duoti nukirsti - tai beveik niekada neatsitinka:) Dar viena - nedirba. Shell'as - dirba!!! Mergina pasveikina suspejus prisipilti degalu ir is karto po musu uzgesina sviesas. . Sekasi. Griztam i Ahipara. Zveriskai gera..
Lino versija:
Niekad nepagalvojau, kad 500 km neimanoma iveikti su pilnu baku benzino :) Todel ir nesiparinau. Isvaziuojant is Ahiparos benzino rodykle rode puse bako - tikrai uzteksim, nes kelione trumpesne nei atvaziuoti iki pacios Ahiparos is Aucklando (240 km pries 300 km). O ir vaziuojant i prieki tokiu kalnu nebuvo, kas keltu nerima. Buvau ramus kaip Paksas per skandala ir pamirses uzsipilti benzino siauriausioj degalinej NZ nesijaudinau - pakeliui atsimenu keleta benzino koloneliu :) Kol Zivile skaite knyga - vaziavau kaip ralistas, beveik be stabdymu, bet vaziuojant i kai kuriuos kalnus lempute imdavo ir uzsidegdavo trumpam. Pradejo kilti nerimas, kad pamatys Zivile ir susiparins - "ar gi nesakiau uzsipilk!" pradejau mazint apsukas ir aktyviai dairytis benzino koloneliu. O ju kaip nera, taip nera. Zivile baige skaityti knyga ir susidomejo, kodel leciau vaziuojam bei pamate vis uzsidegancia lempute. Galvojau sakes - sugadinau kelione :) Bet Zivile laikesi kaip niekur nieko - "ar uzteksim benzino?" Sakau "ant ribos" ir dar smarkiau dairausi koloneliu. Pakeliui numusem pauksciuka, kuris sugalvojo skrisdamas per kelia nusileisti iki masinos lygio. Gal jie taip propaguoja extreme sporta? Toliau trys kiskiai ant kelio susirinkima sugalvojo padaryt, tai vienas praleke pro viena sona, kitas pro kita, o treciasis greiciausiai papuole tiesiai tarp ratu ir taip nenukentejo... O benzino koloneles nera... Mintyse jau snekuosi su masina - prasau, pratempk iki koloneles, prasau, prasau. Pasiziuriu i Zivile ir atrodo, kad ji praso to paties :) Kai pagaliau privaziavom kolonele - atsipuciau lengviau ir nors ji nedirbo, bet atrode, kad galima bus prisipilti benzino susimokejus kortele i automata... Deja, deja... Teko vaziuoti 60 km/h greiciu ir vel maldauti masinytes - prasau, prasau... Pakeliui pravaziavom dar keleta nedirbanciu koloneliu i kurias uzvaziuodami, tik dar labiau deginom benzina. Bet kaip Zivile ir minejo - viskas baigesi laimingai. Pagaliau uzsipylem benzino Shell'e, kur as turejau nuolaida degalams 6 ct uz litra (tai dar viena priezastis, kodel nenorejau uzsipilti bet kokioj (no-name) degalinej :) ) Ir labai faina, kad visas sitas atsitikimas taip ir liko nuotykiu ir neissipletojo i sunkesnes pasekmes kaip tranzavimas vidury nakties, miegojimas masinoje ar dideli barniai :))
Kita diena aprasysim kiek veliau. Kazkaip labai jau cia issipletem:)))
