ketvirtadienis, gruodžio 25, 2008
trečiadienis, gruodžio 24, 2008
Silly Season
Pratęsiant temą apie "Silly Season"...
Vienas prekybos centras vakar dirbo visą parą, o geriausios kainos buvo siūlomos tarp 2 ir 6 val ryto:
Kitas atsiuntė pasiūlymą apie išpardavimą antrą Kalėdų dieną, kuris prasideda 5 val ryto:
O šiaip antrą Kalėdų dieną nė vienas didesnis prekybos centras neapsieina be muštynių ir greitosios pagalbos - žiauriai didelės nuolaidos ir naktelė lauke lūkuriuojant prekybos pradžios - labai "išgarina" Kalėdų dvasią:)
Du žodžiai - silly season... :)
antradienis, gruodžio 23, 2008
Kalėdos vasarą
Kaip žinia, Kalėdos ir vasara – nelabai. Ir matyt, kad nesvarbu kiek metų praleistum pratindamasis prie idėjos, kad senis šaltis paplūdimy ir saulėj bekepanti eglutė yra visiškai kalėdiška ir normalu.
Man tai ne visai normalu:) Vis dar neįprasta akiai. Pjaunasi su visais mano vaikystės prisiminimais. Su visais tikrais Kalėdų kvapais ir t.t. Dėl to kai manęs klausia kaip švęsim pirmas Kalėdas Australijoj – sakau, kad nežinau. Bus atostogos ir tiek. Aišku bus smagios, su maudynėm, krevetėm ant laužo, net šliužukais ir aguonpieniu. Bet, kad visa tai galėčiau imti ir pavadinti tikrom Kalėdom – negaliu.
Taip, visi švenčių atributai yra.
Mieste vos ne ant kiekvieno gatvės kampo giedamos Kalėdų giesmės, centrinėj gatvėj stovi didžiulė eglė, kitose stovi mažesnės. Visos vitrinos papuoštos taip – kad norinčių jas detaliau apžiūrėti vaikų ir jų tėvų eilė nusidriekia ne vieną šimtą metrų. Pramogų centruose kas pusvalandį vyksta įspūdingi šviesos spektakliai, o centrinėj Melburno aikštėj kas vakarą du pantomimos aktoriai atverčia dar vieną Kalėdų kalendoriaus lapą. Nekalbu jau apie paprastus miestelėnus, kurie visų metų santaupas išleidžia kalėdinėm dekoracijom ir neįtikėtinam kiekiui lempučių:) Žodžiu šventinės nuotaikos – vežimu vežk. Bet to Kalėdinio jausmo, su kuriuo esu užaugus ir kurio taip ilgu, - nėra.
Va. Ir negaliu pasakyti, kad nesistengiau. Jausmas juk turėtų būti lengvai atkuriamas? Ot ir ne. Visą krūvą rankdarbių prigaminau ir nieko. Net kalėdinis vainikas, kurį sukurpiau iš kaimynų išmestos eglės (???) ir kelių už namo augančių tujų šakelių, gavosi šiek tiek sarkastiškas su automatiškai prilipusiu pavadinimu „Marija po vakarėlio“:))
O mamos atsiųstos nertos snaigės, nors ir labai gražiai tilindžiuoja ant lango – bet labiau primena užsilikusias, tikrų Kalėdų, kai jos buvo žiemą, dekoracijas.
Va taip. Kažkaip graudžiai čia viskas pasirašė, bet graudu tikrai nėra:) Nu nėra to Kalėdų jausmo, - tai nėra. Kitais metais matyt grįšim namo ir atsigriebsim už visas "prapliažintas" Kalėdas:)) O be to, net patys australai visą tą laikotarpį yra labiau linkę vadinti kvailu („silly season“) arba tiesiog atostogom, o ne Kalėdom:)
Man tai ne visai normalu:) Vis dar neįprasta akiai. Pjaunasi su visais mano vaikystės prisiminimais. Su visais tikrais Kalėdų kvapais ir t.t. Dėl to kai manęs klausia kaip švęsim pirmas Kalėdas Australijoj – sakau, kad nežinau. Bus atostogos ir tiek. Aišku bus smagios, su maudynėm, krevetėm ant laužo, net šliužukais ir aguonpieniu. Bet, kad visa tai galėčiau imti ir pavadinti tikrom Kalėdom – negaliu.
Taip, visi švenčių atributai yra.
Mieste vos ne ant kiekvieno gatvės kampo giedamos Kalėdų giesmės, centrinėj gatvėj stovi didžiulė eglė, kitose stovi mažesnės. Visos vitrinos papuoštos taip – kad norinčių jas detaliau apžiūrėti vaikų ir jų tėvų eilė nusidriekia ne vieną šimtą metrų. Pramogų centruose kas pusvalandį vyksta įspūdingi šviesos spektakliai, o centrinėj Melburno aikštėj kas vakarą du pantomimos aktoriai atverčia dar vieną Kalėdų kalendoriaus lapą. Nekalbu jau apie paprastus miestelėnus, kurie visų metų santaupas išleidžia kalėdinėm dekoracijom ir neįtikėtinam kiekiui lempučių:) Žodžiu šventinės nuotaikos – vežimu vežk. Bet to Kalėdinio jausmo, su kuriuo esu užaugus ir kurio taip ilgu, - nėra.
Va. Ir negaliu pasakyti, kad nesistengiau. Jausmas juk turėtų būti lengvai atkuriamas? Ot ir ne. Visą krūvą rankdarbių prigaminau ir nieko. Net kalėdinis vainikas, kurį sukurpiau iš kaimynų išmestos eglės (???) ir kelių už namo augančių tujų šakelių, gavosi šiek tiek sarkastiškas su automatiškai prilipusiu pavadinimu „Marija po vakarėlio“:))
O mamos atsiųstos nertos snaigės, nors ir labai gražiai tilindžiuoja ant lango – bet labiau primena užsilikusias, tikrų Kalėdų, kai jos buvo žiemą, dekoracijas.
Va taip. Kažkaip graudžiai čia viskas pasirašė, bet graudu tikrai nėra:) Nu nėra to Kalėdų jausmo, - tai nėra. Kitais metais matyt grįšim namo ir atsigriebsim už visas "prapliažintas" Kalėdas:)) O be to, net patys australai visą tą laikotarpį yra labiau linkę vadinti kvailu („silly season“) arba tiesiog atostogom, o ne Kalėdom:)
trečiadienis, gruodžio 17, 2008
Maži atradimai
Kai rugpjūtį atsikraustėm į savo naujus namus, atsimenu, kad visai susinervinau, jog neveikia automatinis dujinės viryklės uždegiklis. Nu toks, kur čik čik ir be degtukų ir ar visokių kitokių įtaisų, ima ir užsidega ugnis. Pirmą vakarą net makaronus elektrinėj orkaitėj viriau, nes neturėjom degtukų:)
va.... O vakar Linas pirmą kartą (!!) plovė viryklę ir atrado, kad toks guminis skrituliukas, kuris man atrodė kaip nelabai vykęs dekoratyvinis elementas, skirtas varžtukų galvutėms uždengti, pasirodo yra tas, kurį paspaudus užsidega ugnis.
Išvada nr.1 – per visus žmonijos evoliucijos metus aš patobulėjau tik tiek, kad vietoj laužo moku naudotis virykle. Visas kitas mano techninis raštingumas yra maždaug urvinės moters lygio...
Išvada nr.2 - baisu pagavoti kokias užslėptas inovacijas atrastų Linas, reguliariai ėmęs plauti vonią ir tualetą....
va.... O vakar Linas pirmą kartą (!!) plovė viryklę ir atrado, kad toks guminis skrituliukas, kuris man atrodė kaip nelabai vykęs dekoratyvinis elementas, skirtas varžtukų galvutėms uždengti, pasirodo yra tas, kurį paspaudus užsidega ugnis.
Išvada nr.1 – per visus žmonijos evoliucijos metus aš patobulėjau tik tiek, kad vietoj laužo moku naudotis virykle. Visas kitas mano techninis raštingumas yra maždaug urvinės moters lygio...
Išvada nr.2 - baisu pagavoti kokias užslėptas inovacijas atrastų Linas, reguliariai ėmęs plauti vonią ir tualetą....
šeštadienis, gruodžio 13, 2008
Kris Kringle arba dovanų apsikeitimas
Visiems tikriausiai teko dalyvauti dovanų apsikeitimo žaidime, kai išsitrauki klasioko ar bendradarbio vardą ir jam paslapčia nuperki dovaną. Tai Australijoj toks dalykas vadinamas Kris Kringle (slaptasis Santa). Gal ir kitose anglakalbių šalyse taip pat vadinama, bet man tai buvo naujiena ir į klausimą ar dalyvausi Kris Kringle, išstenėjau "e?".
Labai norėjau išsitraukti kokią mergičką iš ofiso, nes žinojau, kad bus lengva sugalvoti, ką padovanoti, kai dabar Živilė užsivežusi rankdarbių darymu :) Deja, gavau jauną bičiuką, kuris dirba prie pokerio svetainės. Tai žinios apie jo pomėgius minimalios - greičiausiai sportas, bet jokių garantijų. Gerai, kad yra internetas ir socialiniai tinklai kaip Facebook ir MySpace :)
Iš Facebook'o išsiaiškinau, kad jam patinka futbolas ir krepšinis (New Orleans Hornets), tai jau šiek tiek vietos manevrams yra. Nors dovanos simbolinės (min $15), bet kažkaip norėjosi padovanoti kažką prasmingo. Galvojau, gal parsisiųsti iš Lietuvos kokią Lietuvos rinktinės atributiką, bet buvo baimės, kad nespės atkeliauti. Tada MySpace atradau, kad jis dar ir DJ'us. O kokios dovanos geriausios DJ'jams? Aišku vinilai (plokštelės)! Ir kaina kaip tik tinkama :)) Kadangi visos plokštelių parduotuvės dirba max iki 18 val darbo dienomis, o aš kaip ir galima tikėtis nukėliau viską beveik iki paskutinės dienos (kaip ir kiti bendradarbiai beje), tai iššsiunčiau Živilę į didžiausią DJ'ų parduotuvę Melburne Vinyl Warning. Daviau sąrašą iš jo gruodžio mėnesio TOP'o ir sakiau, kad parodytų jį pardavėjams ir kad jie pagal muzikos stilių surastų naujausią turimą vinilą...
Viskas praėjo super. Aišku Živilė neapsiėjo be savo rankdarbių ir padarė labai gražų įpakavimą, kuris labai užmaskavo nuo ko dovana ir bičiukas iškart priėjo išvados, kad dovana iš kažkurios merginos. O aš sėdėjau kampe pokerio veidu ir juokiausi mintyse :) Svarbiausia, kad labai pataikėm su vinilu ir jam dovana labai patiko, nes buvo jo naujausiai įsigyjamų vinilų sąraše...
O aš gavau šaliką su vieno iš footy (australietiško futbolo) klubo atributika. Tikrai jau geriau galėjo kokią pokerio knygą padovanoti, nes kai Živilė man siuva tokius gražius šalikėlius, to šaliko aš tikrai nenešiosiu :))
Labai norėjau išsitraukti kokią mergičką iš ofiso, nes žinojau, kad bus lengva sugalvoti, ką padovanoti, kai dabar Živilė užsivežusi rankdarbių darymu :) Deja, gavau jauną bičiuką, kuris dirba prie pokerio svetainės. Tai žinios apie jo pomėgius minimalios - greičiausiai sportas, bet jokių garantijų. Gerai, kad yra internetas ir socialiniai tinklai kaip Facebook ir MySpace :)
Iš Facebook'o išsiaiškinau, kad jam patinka futbolas ir krepšinis (New Orleans Hornets), tai jau šiek tiek vietos manevrams yra. Nors dovanos simbolinės (min $15), bet kažkaip norėjosi padovanoti kažką prasmingo. Galvojau, gal parsisiųsti iš Lietuvos kokią Lietuvos rinktinės atributiką, bet buvo baimės, kad nespės atkeliauti. Tada MySpace atradau, kad jis dar ir DJ'us. O kokios dovanos geriausios DJ'jams? Aišku vinilai (plokštelės)! Ir kaina kaip tik tinkama :)) Kadangi visos plokštelių parduotuvės dirba max iki 18 val darbo dienomis, o aš kaip ir galima tikėtis nukėliau viską beveik iki paskutinės dienos (kaip ir kiti bendradarbiai beje), tai iššsiunčiau Živilę į didžiausią DJ'ų parduotuvę Melburne Vinyl Warning. Daviau sąrašą iš jo gruodžio mėnesio TOP'o ir sakiau, kad parodytų jį pardavėjams ir kad jie pagal muzikos stilių surastų naujausią turimą vinilą...
Viskas praėjo super. Aišku Živilė neapsiėjo be savo rankdarbių ir padarė labai gražų įpakavimą, kuris labai užmaskavo nuo ko dovana ir bičiukas iškart priėjo išvados, kad dovana iš kažkurios merginos. O aš sėdėjau kampe pokerio veidu ir juokiausi mintyse :) Svarbiausia, kad labai pataikėm su vinilu ir jam dovana labai patiko, nes buvo jo naujausiai įsigyjamų vinilų sąraše...
O aš gavau šaliką su vieno iš footy (australietiško futbolo) klubo atributika. Tikrai jau geriau galėjo kokią pokerio knygą padovanoti, nes kai Živilė man siuva tokius gražius šalikėlius, to šaliko aš tikrai nenešiosiu :))
šeštadienis, gruodžio 06, 2008
Approved by mama
Nežinau ar esu rašius apie savo plaukų transformacijas, bet rugsėjį, kai grįžinėjom namo į Lietuvą, plaukus persidažiau tamsiai – specialiai mamai, nes ji niekaip manęs nepamėgo šviesios. Grįžusi į Australiją, savo kirpėjo siaubui, vėl juos nusidažiau šviesiai. Kažkaip smagiau. O ir Lino akys labiau spindi. Mamai per daug ta idėja nepatiko, bet kai toli, - tai ne taip ir skauda.
O šiandien atsitiko labai smagus dalykas.
Šitą nuotrauką skaipu nusiunčiau mamai, kad parodyčiau, kokius per savaitę užsiauginau žandus. Ir ką? Ir mama, ir tėtis sakė, kad man taip plaukai baisiai tinka. Ech, gyvenimas iš karto pagerėjo kokiais 20%. Matyt esu iš tų asmenybės tipų, kurie nuolat siekia savo gimdytojų pritarimo:)
penktadienis, gruodžio 05, 2008
Melburno dizaino turgus
Jau kažkada rašiau, kad Melburnas yra neoficiali visų meniokų meka. Vos ne kiekvieną savaitgalį gali atrasti parodos atidarymą kokioj nors galerijoj ir taip nemokamai pasiurbti vyno, arba netyčia benarstydamas skersgatviais atrasti naują „dabar tai jau tikrai mylimiausio“ nežinomo dizainerio parduotuvę, arba eilinį kartą centre papulti ir sudalyvauti bele kokioj instaliacijoj ir t.t. Sąrašas galėtų tęstis ir tęstis. Nuobodu nebūna niekada.
Va. O man dabar patinka zuikiai. Ir Liną zuikiu vadinu. Ta proga pasigaminau dvi zuikių pagalves savo sopkei:) Iš karto linksmiau pasidarė. Vienas zuikis (tas kur su marškiniais) eina į darbą, o kitas zuikis (tas kur apsirengęs taškuotą suknelę) sėdi namie:) Tokia tat realybė. 
O praeitą sekmadienį buvo dizainerių turgus. Nerealu. Visi vietininiai dizaineriai ištraukia ką turi prikūrę, susirenka centrinės „Federation“ aikštės požeminiam garaže ir viską parduoda gerokai pigiau, nei kad kainuotų butikuose. Galutinė kaina vis tiek aišku nepiguva, tai dažnu atveju aš tiesiog ilgai medituodavau ant rankos užsimovus kokią super duper apyrankę iš braziškų plastikinių siūlų (pasirodo būna ir tokių:) Bet buvo baisiai gera. Net Linui, man atrodo, patiko, nors jam šiaip, bet kokie ilgesni nei pusvalandžio apsipirkinėjimai (jau nekalbu apie meditaciją prie patikusių daiktų), sukelia stiprią alerginę reakciją:)
O šiaip jei reikėtų 3 žodžiais nusakyti, kuo vežasi melburniečiai, - tai būtų: paukščiukų motyvai, zuikių motyvai ir, aišku, viskas kas susiję su ekologija. Žodžiu, nieko neįprasta:)
Va. O man dabar patinka zuikiai. Ir Liną zuikiu vadinu. Ta proga pasigaminau dvi zuikių pagalves savo sopkei:) Iš karto linksmiau pasidarė. Vienas zuikis (tas kur su marškiniais) eina į darbą, o kitas zuikis (tas kur apsirengęs taškuotą suknelę) sėdi namie:) Tokia tat realybė.
O šiaip, keistas dalykas apie zuikius yra tai, kad jie kaip ir kokios žuvys neturi savo firminio garso - girdėjau kaip vienas vaikas klausė mamos - "mama, o kaip daro zuikiai?". Mama iš kart net nesuprato, ką vaikas turi omeny ir turbūt gerokai išsigando:) Bet jie juk krutina tas savo lūpas. Tai gal kokį tai garsą išleidžia?
trečiadienis, gruodžio 03, 2008
Sofos aptraukimas…
Jei kas turit idėjų iš naujo apsitraukti sofą – draugiškai siūlau jų atsisakyti:)
Aišku, man dar gerokai nepasisekė, kad maniškė yra unikalios formos ir monstrinio dydžio. Jei ją sustatai į vieną liniją – ilgis beveik 5 metrai! Be to, ji susideda iš 6 dalių, kas reiškia, kad vietoj vieno daikto turi apsiūti visus 6. Negana to, vienintelė vieta iš medžio yra pati bazė, visa kita – lengva plieno ir porolono konstrukcija. Tai reiškia, kad visam aptraukimo procese nieko negalima prikalti ir absoliučiai viską reikia susiūti. Ir nemažai detalių rankytėm. Subadyti pirštai baigė šertis tik šią savaitę, nors patį siuvimo procesą baigiau prieš pusę mėnesio turbūt.
Hrrrr.
Ir kas baisiausia, po tiek darbo, rezultatu nesidžiaugiu nė kiek:(
Pirmiausia apmaudu dėl medžiagos. Kad ir kaip tobulai ką apsiūtum, galutinis rezultatas labai priklauso nuo medžiagos kokybės. Aš gi, žinodama kad reikės mažiausiai 25 metrų, buvau visai nelinkusi daug investuoti. Radau pigų grafito spalvos medvilnės ir sintetikos audinį ir nusipirkau. O jis pasirodė šiek tiek per plonas. Kadangi viską siuvau nenuimdama originalaus vilnonio aptraukimo, kurio audimas turėjo šiek tiek buklė elementų – galutinis rezultatas atrodo kaip celiulitinė šlaunytė. Turbūt visi esat matę bent vieną moteriškę su pernelyg aptemptom šviesiom kelnėm, per kurias matosi visi celiulito įdubimai ir iškilimai. Šiaip neturiu nieko prieš celiulitą. Pati jį kultivuoju, bet jei medžiaga būtų nors kiek standesnė – viskas turėtų absoliučiai tobulą, lygų paviršių.
Va. Tada, savo nelaimei, sugalvojau sofos pagrindą nudažyti baltai. Logiškai pagalvojus – baltos ir juodos derinys klasikinis, baltų dažų turiu – nieko baisaus neturėtų būti. Tik, kad kai viską sumontavau – galutinis rezultatas atrodė, kaip pernelyg išbalinti dantys fluorescencinėj šviesoj. Fu. Tada nusipirkau akrilinių juodų dažų rašiklį ir bandžiau sopkės apačią taip aprašyti, kad atrodytų kaip a la laikraščio efektas. Oi. Net amžinai palaikantis ir tolerantiškas Linas, pasakė, kad blogai. Turėjau vėl viską uždažyti. Tada nusipirkau juodų apvalių lipdukų ir jais apklijavau apačią. Linas sako, kad ok. Bet aš jaučiuosi, kad sofą turėčiau padovanoti Kruelai iš filmo apie 100 dalmatinų... Žodžiu matyt, kad čia dar ne galutinis rezultatas. Po kurio laiko, ko gera, reikės medį aptraukti likusiu audiniu ir visa sopkutė bus tiesiog patogus tamsus darinys, kuris nekrenta į akį.
Aišku, man dar gerokai nepasisekė, kad maniškė yra unikalios formos ir monstrinio dydžio. Jei ją sustatai į vieną liniją – ilgis beveik 5 metrai! Be to, ji susideda iš 6 dalių, kas reiškia, kad vietoj vieno daikto turi apsiūti visus 6. Negana to, vienintelė vieta iš medžio yra pati bazė, visa kita – lengva plieno ir porolono konstrukcija. Tai reiškia, kad visam aptraukimo procese nieko negalima prikalti ir absoliučiai viską reikia susiūti. Ir nemažai detalių rankytėm. Subadyti pirštai baigė šertis tik šią savaitę, nors patį siuvimo procesą baigiau prieš pusę mėnesio turbūt.
Hrrrr.
Ir kas baisiausia, po tiek darbo, rezultatu nesidžiaugiu nė kiek:(
Pirmiausia apmaudu dėl medžiagos. Kad ir kaip tobulai ką apsiūtum, galutinis rezultatas labai priklauso nuo medžiagos kokybės. Aš gi, žinodama kad reikės mažiausiai 25 metrų, buvau visai nelinkusi daug investuoti. Radau pigų grafito spalvos medvilnės ir sintetikos audinį ir nusipirkau. O jis pasirodė šiek tiek per plonas. Kadangi viską siuvau nenuimdama originalaus vilnonio aptraukimo, kurio audimas turėjo šiek tiek buklė elementų – galutinis rezultatas atrodo kaip celiulitinė šlaunytė. Turbūt visi esat matę bent vieną moteriškę su pernelyg aptemptom šviesiom kelnėm, per kurias matosi visi celiulito įdubimai ir iškilimai. Šiaip neturiu nieko prieš celiulitą. Pati jį kultivuoju, bet jei medžiaga būtų nors kiek standesnė – viskas turėtų absoliučiai tobulą, lygų paviršių.
Va. Tada, savo nelaimei, sugalvojau sofos pagrindą nudažyti baltai. Logiškai pagalvojus – baltos ir juodos derinys klasikinis, baltų dažų turiu – nieko baisaus neturėtų būti. Tik, kad kai viską sumontavau – galutinis rezultatas atrodė, kaip pernelyg išbalinti dantys fluorescencinėj šviesoj. Fu. Tada nusipirkau akrilinių juodų dažų rašiklį ir bandžiau sopkės apačią taip aprašyti, kad atrodytų kaip a la laikraščio efektas. Oi. Net amžinai palaikantis ir tolerantiškas Linas, pasakė, kad blogai. Turėjau vėl viską uždažyti. Tada nusipirkau juodų apvalių lipdukų ir jais apklijavau apačią. Linas sako, kad ok. Bet aš jaučiuosi, kad sofą turėčiau padovanoti Kruelai iš filmo apie 100 dalmatinų... Žodžiu matyt, kad čia dar ne galutinis rezultatas. Po kurio laiko, ko gera, reikės medį aptraukti likusiu audiniu ir visa sopkutė bus tiesiog patogus tamsus darinys, kuris nekrenta į akį.
Tokia tai pusiau graudi mano sofos istorija:) Smagus dalykas yra tai, kad sopkutė dabar nebeturi skylių, per kurias byra porolonas ir kad galiu drąsiai ant jos atsigulti – iki tol turėdavau pasitiesti ką nors švelnaus, nes vilna man baisiai kanda:)))
po poros valandų: kai net FK išjuokė komentaruose mano sopkute, aptraukiau jos apačia tos pačios medžiagos likučiais. Viskas, - kapituliuoju. Dabar situaciją gali išgelbėti tik labai gražios pagalvėlės:)))
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
