Formulė1: užsakytas reportažas

O čia specialiai FK'ai fotoreportažas iš Formulės 1 :))


Ar užtenka bolidų? :))

Formulė 1 Melburne

Iš karto perspėsiu, kad įrašas ne apie pačias lenktynes... Kažkaip atsispyrėm pagundai eiti į lenktynes vien tam, kad "užsidėtume pliusą", kad aprašytume bloge ar kad kas nors keliauja iš kito pasaulio krašto, tam kad pamatytų lenktynes. Man daug patogiau ir maloniau lenktynes žiūrėti per televizorių (jau jaučiu Andriaus B. panieką), ką sėkmingai ir padariau :))

Formulės trasa šalia namų - savi pliusai ir savi minusai. Visą savaitę budome nuo gumos kvapo. Gerai, kad lenktynės šiemet buvo nukeltos į popietę (pamaloninant Europos žiūrovus), tai visos treniruotės ir mašinų ūžimas neprasidėjo iš pat ryto. Erdvė virš Albert parko netikėtai pasidarė malūnsparnių ir lėktuvų skraidymo poligonu. Praskrendant malūnsparniui vos galėdavai susišnekėti namie. :)

Bet miesto valdžia labai rūpinosi vietiniais gyventojais. Jaučiu kokiu 5 km spinduliu visos vietinės gatvės apstatytos barjerais ir ženklais griežtai draudžiančiais parkuoti automobilius. Ko pasekoje atsirado nemažai "verslininkų" siūlančių parkavimo vietas. Sekmadienį matėm vaikinuką ant sankryžos "stumdantį" parkavimo vietas už 50 dolerių visai dienai. Nežinau ar apsimoka kaisti ant saulės dėl tiek, bet gal ne vieną vietą pardavinėjo :)

Susidarė įspūdis, kad beveik visas tramvajų parkas Melburne buvo paskirtas Grand Prix aptarnavimui. Vietoj įprastinių maršrutų atsirado maršrutai į Grand Prix Gate #3, Grand Prix Gate #8 ir pan. Prie pagrindinių stotelių išdygo dešimtys transporto kontrolierių, kurie per mikrofonus nukreipinėjo žmones reikiama kryptimi. "Jei šita grupelė paskubės, tai dar suspės į šitą tramvajų, kuris važiuoja į miesto centrą"... Jei kas atvyko šiomis dienomis i Melburną ne į lenktynes, tai jaučiu pats blogiausias laikas - visi žemėlapiai šuniui ant uodegos, visi keliai "veda į Grand Prix", vietoj nevažiuojančių tramvajų kursuoja autobusai ne pagal maršrutus... Nors vietiniams (tipo mums) tie autobusai, tai visai gerai - juk nemokami :))

Grand Prix lankomumo dar nepaskelbė, bet kyla kalbos, kad šiemet lankomumas žemesnis. Ar čia ekonominė krizė kalta, ar tą patį savaitgalį prasidėjęs "footy"(Australietiško futbolo) sezonas, bet stogai ir balkonai buvo nusėti "našarnikais" :)

Bet mums su Živile labiausiai patiko viršgarsinio lėktuvo pasirodymas. Kai pirmą kartą praskrido virš stogų - į balkonus išlėkė net niekad nematyti kaimynai. Paukščiukai pradėjo čirškėti kaip pakvaišę, signalizacijos kaukti - vos ne kaip tikram kare pasijautėm :)) O štai ir nuotrauka:

Tai va, o kitais metais Formulės 1 vadovas nori įtikinti Melburno valdžią daryti naktines lenktynes. Va čia tai atrakcija! Į naktines tai tikrai eitume...:)

Vasaros palydėtuvės

Kiek tik save atsimenu, tiek skundžiausi Melburno orais. Tai vasara vėlai prasidėjo, tai per karšta, tai per daug gaisrų aplinkui. Žodžiu, dejavau dejavau, o jinai ėmė ir baigėsi. 

O baigėsi ji labai kalendoriškai - kovo pirmą prasidėjo nesibaigiantys lietūs, vėjai. Vieną dieną palikom atidarytą miegamojo langą, tai paskui džiaustėm sulytas pagalves ir apklotus kur beįmanydami;) 

Žodžiu, kai orų prognozės žadėjo, kad praėjęs savaitgalis bus (ir buvo!) gražus ir šiltas – iš karto jį aptitulavom vasaros palydėtuvėm ir išvažiavom ko gero paskutinį kartą į savo Gunamatos paplūdimį. Aišku šiltas savaitgalis išvirto į totalų karštymetį su +35C temperatūrom, bet buvo smagu. 

Pasižiūrėjom vietinės reikšmės banglenčių varžybas ir prisimaudėm ko gero smagiausiai per šį sezoną.

Vandenynas totaliai kraustėsi iš proto ir kartais jautėsi kaip didelis baseinas su chaotiškai besiplakančiom bangom. Šoki per bangą, kuri ateina  nuo jūros, o tuo tarpu kita, kuri ateina nuo kranto, tave smagiai teškia į dugną. Arba gaudai vieną bangą, o pagauni kitą – ir vietoj to, kad standartiškai tave neštų į krantą – būni gerai pametėtas tolyn. Kas šiaip yra ir smagu, ir baisu. Smagu, nes man, kaip kilusiai nuo Baltijos, bet koks veiksmas jūroj yra gėris. O baisu, nes per tokius pluktelėjimus, labai lengvai gali išnešti iš gelbėtojų prižiūrimos zonos ir tada jau būtų nelabai smagu:)

Va. Žodžiu neprastai atsisveikinom su vasara ir dabar pradedam valkiojimosi po nacionalinius parkus ir ropštinėjimosi po kalnus sezoną. Net pačiai neskamba labai smagiai, bet kaip nuotraukoj matosi (cha, matosi tik pas Liną, nes aš apdairiai pasislėpiau už jo), kad užsiauginom gražius „sikspakus“ tai dabar galėsim juos toliau šlifuoti:)))

Saulėlydis St. Kildoj

Šiandien kažkaip labai intensyviai leidosi saulė. Tokiom spalvom, kokios būtų labai tikusios tom dienom, kai aplinkui siautė gaisrai. Toks truputį nerimas. Gerai, kad greit nusileido. Ruduo pas mus jau.

Žemės drebėjimas Melburne 2

Na va, nepraėjo nė dvi savaitės, o Melburne vėl žemės drebėjimas.

Šįkart buvau darbe ir kadangi šalia mūsų vyksta statybos, tai pastato virpesiai nieko nenustebino, kol kolegoms iš kito miesto galo nepradėjo skambinti draugeliai ir klausti "Ar jautėt?"

Aš pradžioj bandžiau prastumti idėją, kad čia Australijos armija kokią bombikę numetė kur nors, nes skraido čia kariniai malūnsparniai po langais krūvomis visą dieną. Bet nepraėjo toks variantas :)

Drebėjimo epicentras beveik toje pačioje vietoje kaip ir praeitą kartą ir 4.5 pagal Richterio skalę. Mažytis pasauliniu mastu, bet vietiniams didelis įvykis. Seismologai nemano, kad šie keli iš eilės einantys smulkūs drebėjimai yra artėjančio didžiulio drebėjimo ženklas. Tai ir ačiū dievui :)

Sidnėjus, Mardi Gras ir vorai

Ech įsimylėjau Sidnėjų. Rimtai. Jei kas iš Melburno ten perkeltų tramvajus, visas mano mylimas vietinių meniokų kamurkes ir bent 30% visų Melburne esančių kavinukių – kraustyčiausi ten nė nemirktelėjusi.

Norisi maudytis? Mum visada:)) Bondi paplūdimys ir dar daug kitų - tik 10 km nuo centro.

Maudėmės su Linu vos ne per lietų ir kaifavom. Tobulos bangos. Tiesa, apie amžinai alkanus ryklius ir amžinai darbščius pliažo vagis stengėmės negalvoti, nes tokiam kontekste ir maudynės duše gali atrodyti super nerealios.

Tada norisi lėto/romantiško pašliaužiojimo po uostą? Irgi kiek nori. Nežinau kaip jum, bet mano laimės koeficientas šiek tiek padidėja, kai netoli yra kokia prieplauka. Kažkaip atplaukiantys ir išplaukiantys laivai, švariom trinkelėm grįsti takai ir ledų laižymas nelegaliai nuleidus kojas nuo krantinės yra gėris. Sidnėjuj, gi, to per akis.

Vienas, Darling uostas, kaip tik mūsų viešnagės metu šventė savo gimtadienį, tai dar gavom nemokamai paplaukioti garlaiviu. Viskas kaip pasakoj beveik. Kapitonas su balta barzda ir teisingais baltai mėlynai dryžuotais marškinėliais. Pelenus per kaminą spjaudantis laivukas. Sutaupyti turizmui skirti pinigai ir "pliusiukas ant“ praplaukimo po tiltu ir Operos rūmų apžiūrėjimas nuo vandens (foto ne nuo vandens kažkaip:)

Smagu. Tiesa, paskui tuos sutaupytus pinigus su kaupu prašvilpėm nesąmoningam pasivažinėjimui monorail‘u – traukinuku, kuris suka ratus „ore“. Labai jau futuristiškai atrodė. Ir tik paskui apsižiūrėjom, kad jo maršrutas - mikroskopinis - pėstute apeinamas per kokį pusvalandį:)

Nu bet tiek to. Guodėmės, kad ir labiausiai patyrę turistai kartais nusidilgina uodegas:)

Na ir Mardi Gras...

Linksmybės prasidėjo jau lėktuve: kapitonas krizendamas visiems linkėjo laimingos ir saugios Mardi Gras, Sidnėjus nuo pačio ryto buvo pilnas tiek romantiškai susikabinusių porelių, tiek jau paradui pasipuošusių žmonių. Šiemetinis šūkis buvo „nations united“ – ir man vis vaidenosi, kad tolerantiškesnėj aplinkoj niekada neesu buvusi. Tiesa, šįkart per patį paradą jau mažiau graudinausi, nei kad pirmą kartą, nes didžiulės žmonių spūstys, ilgas laukimas, bei kova, norint išlaikyti turimas neprastas pozicijas prie tvoros, nuima dalį euforijos, bet kai Linas parodė dvi ant motociklo važiuojančias moteris, kurių viena vilkėjo marškinėlius su užrašu „proud mother“ – apsižliumbiau ir vėl.

Tiesa, kad ir kiek daug toks tolerancijos buvo ore, kai vienas berniukas iš parado pripuolė prie Lino ir norėjo jam draugiškai pakštelėti į žandą – viskas vos neišvirto į antrą šaltąjį karą. Jei kas galvoja, kad Linas neturi grėsmingos veido išraiškos – klysta. Manau tas jaunuolis iš parado košmarus sapnuos dar ilgai ir ko gero kitais metais iš viso atsisakys minties kaip nors kontaktuoti su minia. Nesupraskit klaidingai, visa tai tetruko keletą sekundžių ir nebuvo ištartas nė vienas žodis, bet veidai buvo iškalbingi. Va tau ir tolerancija. Tokia truputį de jure... Nors šiaip manau, kad tai tiesiog buvo labai netikėta. O kadangi tokia situacija ir šiaip pasitaikė pirmą kartą, tai tiesiog nežinojo žmogus kaip reaguoti:)) Kitą kartą viskas bus draugiškiau, ką?

Va. O pabaigai, - apie Sidnėjaus fauną. Driežai laksto nevaržomai. Vaikai, tik jei pagauna, kankina papūgas. Po šiukšlių konteinerius knisasi Sindėjaus šiukšlininkai -baltieji ibiai (jų snapai labai gerai pritaikyti šiukšlių maišų tąsymui po apylinkes). O duris į namus saugo gan efektyvūs apsauginiai.. Hrrr visą naktį vaidenosi kaip kažkas minkštas ir švelnus lipa ant kaklo:))

Ir dar. Ačiū Vilmi, kad užleidai savo lovą:) Rimtai, kas dar turit draugų, kurie jūsų viešnagės metu patys miegotų ant sopkutės? A?

Žemės drebėjimas Melburne

Žinojom, kad Australijoj bus gyvačių, krokodilų, ryklių; grės sausros, karščiai ir gaisrai; bet, kad žemės drebėjimas...???!!!

Prieš pusvalandį kažkaip labai keistai sudrebėjo mūsų namas. Živilė iš karto - "Žemės drebėjimas?" Bet kur tau stabilumo zonoj bus žemės drebėjimai. Gal kokia didelė mašina pravažiavo? Na labai didelė...

Pasitikrinam naujienų portalus - akurat, požeminis smūgis! Tai ta proga ryt išlekiam į Sidnėjų ilgajam savaitgaliui...:)

Naujas scamas!

Wow, šiandien susidūriau su nauja scam'o rūšim. Dar neteko tokio matyt.

Gaunu laišką iš buvusios verslo partnerės, kad kaip nemalonu į tave kreiptis, bet atsitiko bėda ir mane apiplėšė čia Filipinuose. Netekau visų pinigų, paso ir net esu skolinga viešbučiui, kuriame gyvenu. Su manim viskas gerai. Kreipiausi į ambasadą, bet jie neatsakinėja operatyviai, todėl kreipiuosi pagalbos į tave. Gal gali paskolinti 1600 USD? Aš grąžinčiau tau juos grįžusi...

Visai įtikinama istorija, juolab, kad net neįsivaizduoju, ką ji dabar veikia. Bet iš kitos pusės nemažai dalykų sukėlė įtarimų:

• Rašymo stilius. Zelandijoj per anglų kalbos kursus dėstytojas minėjo, kad indai ir kiti iš aplinkinių šalių labai mėgsta nuolaidžiai ir labai aukštom frazėm "pagarbiai" šnekėti ir rašyti angliškai (great sorrow - su dideliu sielvartu, humble apologies - nuolankiausi atsiprašymai ir t.t.). Pagalbos prašymas būtų asmeniškesnis laiškas.
• Tikrai ištikus bėdai pirmiausiai kreipčiausi į draugus/gimines Lietuvoje, o ne į verslo partnerius.
• Rašo, kad ambasada neatsiliepia, tai kaip pinigai padės jai išvykti iš šalies be paso?
• Laiške nė karto neužsiminė iš kokios ji šalies, į kur žada grįžti ar į kokią ambasadą kreipėsi. Aiškus požymis, kad "rašytojai" visiškai neįsivaizduoja iš kur ji yra ir net nesivargino pasidomėti...

Susisiekiau su ja per Skype. Sakau, kur tu? Aaaa, tai ir tu gavai "mano" laišką iš Filipinų? :)) Tai pasirodo kaip ir pamaniau, kažkas nuhack'ino jos email'ą ir visais kontaktais išsiuntinėjo "pagalbos šauksmą". Įdomiausia, kad netgi šeimos nariams rašė angliškai, o ne gimtąją kalba :)) Kažkas dabar palaiko pokalbį, kad sužinotų, kaip jie pasiima pinigus. Tai antrame laiške atsiuntė viešbučio savininko pavardę bei adresą ir paprašė pervesti pinigus per Western Union. Kažin kiek žmonių tokiu būdu perveda pinigus ne savo artimojo vardu, bet kažkokiam nepažįstamui...

OK, istorijos moralas - nepasiduokite iš karto jausmams, o gerai pagalvokite. Žymiai geriau pasiruošę scam'eriai gali sužaisti jūsų jausmais ir sudėlioti taškus ant "i", kad atrodys labai panašu į draugą ar artimą. Aišku mums lietuviams geriau, nes gavę iš manęs "pagalbos prašymą" angliškai, tėvai tikrai nepagalvos, kad čia aš (visų pirma kažkas turėtų išversti :)). Bet kiekvienam patartina turėti "slaptą klausimą" į kurį atsakymą žinotų tik savi. Dar geriau, kad vienas atsakymas būtų tikras, o kitas melagingas (bet tikroviškas) - taip galėsit perduoti slaptą žinutę, jei kuo nors nepasitikit :) Gal ir paranojiška, bet mes su Živile tokį kodą turim. O jūs?

Pyragas puoduke

Nežinau kaip jum, bet man kartais užeina priepuolis „noriu ko nors skanaus“. Tada varau iš proto Liną, nes jam „ko nors skanaus“ yra gerokai per plati kategorija - jei jis ko nors užsimano, tai visada labai tiksliai - pvz. noriu apelsinų sulčių ir t.t. O aš noriu tiesiog kažko ko namie nėra, ir dažniausiai noriu tada, kai visos parduotuvės jau seniai nebedirba:)

Žodžiu, kai šiandien per vieną rytinę laidą parodė kaip puoduke užsimaišyti a la šokoladinį pyragiuką (angl. Mud cake) ir jį per 3 minutes išsikepti mikrobangų krosnelėj, nieko nelaukus receptą išbandžiau. Aišku skonis mamos firminiams pyragams toli gražu neprilygsta ir šiaip šitas pyragas yra dievinamas turbūt tik Zelandijoj ir Australijoj, bet vien idėja, kad nuo kažko užsimanymo iki to užsimanyto dalyko turėjimo yra tik 5 minutės – yra verta dėmesio.

Tai gis receptas, kurį be didelių problemų įvaldytų ir bent kiek prakutęs vaikas:

Reikia:

• 4 šaukštų save pakildinančių (angl. self raising) miltų. Jei tokių parduotuvėj nėra, tai įtariu sueis ir paprasti miltai su trupučiu kepimo miltelių;
• 4 šaukštų cukraus;
• 2 šaukštų kakavos;
• 1 kiaušinio;
• 3 šaukštų pieno;
• 3 šaukštų aliejaus;
• 3 šaukštų šokolado gabaliukų (aš naudojau konditerinį, bet įtariu, bet koks turėtų tikti)
• Arbatos puoduko, kurį būtų galima kišti į mikrobanginę (t.y bet koks tik ne metalinis:)

Procesas:

Puoduke sumakaluojam sausus ingredientus, įmušam kiaušinį (aš jį paplakiau atkirai ir tik tada suverčiau į puoduką), supilam pieną ir aliejų, viską gerai išmaišom ir sudedam šokoladą. Tada puoduką statom į mikrobanginę 3 minutėm ant pačio didžiausio galingumo ir tadaaaaaaaaaaaaaaam:

Jei labai labai norėjosi kažko skanaus, tai pyragą laisvai galima suryti tiesiai iš puoduko (aš čia pabarsčiau cukraus pudra, kad gražiau nuotraukoj atrodytų:)

Jei norisi čiut čiut estetikos, tai pyragiuką su peiliu iškrapštom iš puoduko, gražiai pasidėliojam ant lėkštės. Įtariu būtų skanu su ledais ar grietinėle, bet kad aš nieko po ranka neturėjau, tai buvo gerai ir taip.

Va. Įtariu kakavą su šokoladu galima keisti bele kas tuo metu virtuvėj – citrinų sultim + tarkuota citrinos žievele, uogiene, uogom ir t.t. Vis tiek blogiausiu atveju bus sugaištos tik 5 minutės ir prarasti tik pora šaukštų miltų:)