Tik bum ir reikia vėl kraustytis

Nuo senų senovės turiu vieną norą, kurio niekaip neišeina įgyvendinti. Noriu užsiprenumeruoti bent kelis žurnalus. Kai buvau maža, tėvai jų daug užsisakydavo. Paskui kažkaip išvažiavau mokytis ir nuo to laiko nė vienoj vietoj negyvenau tiek ilgai, kad tą verta būtų daryti.

Galvojau šiemet bus tie metai. Neseniai pasirašėm nuomos sutartį dar dvylikai mėnesių. Mintyse jau pradėjau dėliotis sąrašą pačių pačiausių, kuriuos kas mėnesį norėčiau rasti pašto dėžutėj ir tadaaaaam skambutis su žinia, kad mūsų namus vėl bandys parduoti.

Neteisybė totali. Tai reiškia, kad vėl kurį laiką reikės gyventi ne savo ritmu. Nuolat vyks buto apžiūros, kas reiškia perdėtą tvarkymąsi, brangesnių daiktų slapstymą ir t.t.

Tada niekas nežino kiek pats procesas tęsis... O vasara ant nosies. Mažiausiai norisi trankytis po miestą, apžiūrinėti namus, pildyti milijonus formų, tada pakuotis šmutkes ir vėl pradėti visą įsikūrimo procesą iš naujo. Esu pikta ir gerokai nelaiminga dabar...
(p.s. viešas pavirkavimas man visada padeda:))

Tik bum ir Melburne jau vasara

Skundėmės skundėmės, kaip šalta ir kaip neateina pavasaris, o atsibundam vieną rytą ir šast +35. Ir taip jau visą savaitę. O pavasario tai nebuvo...

Dabar skundžiamės, kad per karšta ir kad neina miegoti :)) Net makedonietiškose vestuvėse nesinorėjo ilgai būti. Apie kurias kitą sykį...

Melburno taurė 2009

Ne ne. Šiemet ten nėjom:) šiaip keista, kai gyvenom Zelandijoj vis galvodavau, kaip nerealiai faina yra Melburno gyventojams - gauna laisvadienį, pasipuošia suknelėm ir skrybelaitėm ir eina į žirgų lenktynes..
Bet po pernykštės Melburno taurės kažkaip niekaip neradom sau argumentų ko ten eiti. Smagiausia dalis iš viso proceso yra fiksuoti 'elegancijos' nuopuolius - kai ryte tobulai atrodžiusios merginos iki pietų taip nusigeria, kad ropom ieško pamestų batelių ir vemia į skrybėlaites:) Bet panašių situacijų galima prisižiūrėti ir šiaip vėlų penktadienio vakarą mieste, - nereikia tam pirktis bilietų ir investuoti į aprangą:)



Žodžiu, tiesiog atsikėlėm, įsimetėm Jurgos atsiustų Nomedų į krepšį ir išvažiavom iš Melburno. Kažkada laikrašty perskaičiau, kad Viktorijoj yra Great Ocean Road alternatyva apie kurią mažai kas žino: Bunurong marine drive. Vizualiai panašu, turistų nulis ir vietoj 100 km vairuoti reikia tik 15 (tiesa, iki tų 15 tai važiuoti reikia apie pora valandų).




Dar visai netyčia išradom naują surfinimo būdą: fence surfing. Reikia labai labai stipraus vėjo, tvoros, patartina su skardžiu vienoj pusėj - labiau motyvuoja išsilaikyti - ir vualia. Smagu. Jei bandysit su suknele - gausis turbinis Merlin Monro variantas:)



Tiesa, jei kas nors netyčia, dėl visiškai nesuvokiamų priežasčių, norėtumėt įsiminti vietos pavadinimą - labai lengva asociacija. Bunurong - lietuvšikas žodis būnu + neteisingai užrašytas angliškas wrong. Bunurong. Aišku, čia tinka tik vyrams, nes moterys visada gi būna teisios. Nu bet čia tiek to:))