Uluru neįsimylėjom. Bet šalia esančias Olgas (Kata Tjuta uolas) - visai taip. Kadangi valkiojomės per pačią vidurdienio kaitrą - atrodė, kad aplink mus nėra daugiau jokios gyvos dvasios. Ir tas jausmas kažkaip labai tiko dykumai. Dar dykumai ir Olgoms kažkaip labai tiko mano mėlyna sunknelė ir oranžinė skara. Kartais jaučiaus totaliai totaliai "užsikamufliažinus":)
P.S. finansinis faktas. 1 ilgas savaitgalis Uluru kaštuoja beveik tiek pat kiek 3 ilgi savaitgaliai Naujojoj Zelandijoj. Rimtai. Nepigus reikalas yra žiūrėjimas į Uluru. Keista aišku, logiškai galvojant kuo daugiau akių (18 turistų autobusų per saulėtekį) žiūri, tuo pigiau turėtų gautis. Bet vat kad nea;)
penktadienis, kovo 25, 2011
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
6 komentarai:
Labai noretusi paspoksot i tas Olgas, i ta melyna ir i ta oranzine!
Grazu gi!Spalvota!silta!
Puikiai atrodai! Grazuuuu!!! Pirma fotke is vis, taip ir norisi i ja ilipti. A ir pafotkinti:) lafa pas jus...
Tobulai tobula!Sirdis apsalo nuo nuotrauku. Isivaizduoju kaip gyvai...:)
Linai, priešpaskutinėje nuotraukoje, tai atrodai kaip įmūrytas į sieną :)
Taigi stengiausi labai :)
osom!!nezinau del kokiu priezasciu jus ten,taciau tikrai noreciau ateityje mesti sau isuki spjauti i viska,ir issiruosti i gyvenimo kelione..kas zino gal ten ir pasiliks mano sirdis?!
Rašyti komentarą