pirmadienis, vasario 23, 2009

Beretės taburetėms

Kažkaip jau visą savaitę totaliai nesinori apie nieką rašyti:) Tingiu net pasitikrinti ar beretė ir taburetė yra kalbininkų palaiminti pavadinimai daiktams:)
Žodžiu, pastebėjau, kad jau visai seniai ką berodžiau iš savo rankdarbių serijos, tai dabar, kai atsiras nemeilė rašymui, vis ką nors ištrauksiu. Gerai?

Priešistorė paprasta. Nevidonai kaimynai išmetė dvi mielas, bet truputį palūžusias kėdutes.



Aš slapčia (labai tikėdamasi, kad pakeliui nesusitiksiu tų kaimynų, o tai vis tiek numirčiau iš gėdos) jas išgelbėjau nuo sąvartyno, nuprausiau, kiek sugebėjau paremontavau, nudažiau ir nunėriau kepures. Daiktų apmezgimo idėją nužiūrėjus ir visiems aprodžius buvau jau seniai.



O rezultatas gavosi toks pusė velnio (dėl foto tai, aišku, galėjau ir daugiau pasistengti;) ir toks skandinaviškai šaltas. Beretes, jei bus gera žiema, drąsiai bus galima nešioti. Kažkaip iš karto pasidaro linksma, kai įsivaizduoju taip pasipuošusį Liną:)

3 komentarai:

Anonimiškas rašė...

AFYGIENAI!!!!!!!!

Renata rašė...

As jau nebesuprantu nieko,kur as cia papuoliau?Cia scenarijus filmui, ar pasakos ivadas?argi taip buna realiame gyvenime?Aciu Dievui,kad kazkam taip sekasi,kad kazkur yra toli gerai ir ramiai gyvenanciu lietuviu.rasau is lietuvos,t,y.Panevezio,kur vien tik pykyis ir visiskas nuzmogejimas.

Luka rašė...

Che che, jei tokioj situacijoj sutiktum kaimynus ir bandytų apimt gėda, visada gali sakyt - daiktų antrinis panaudojimas daug rimtesnė ekologija (ar ekologika) nei jų perdirbimas, o ekologija gi madinga ir užrietus nosį nueit taip "mandrai". O va australams turėtų būt gėda kai prakiurus dviračio padangai perka naują... dviratį. Nusišneku, visgi penktadienio vakars, bet šiaip šaunuolė! Va tą ir norėjau pasakyt.