Google mus myli...

Cha! Kadangi mano darbas susijęs su paieškos sistemomis negalėjau nepastebėti ir nepasidžiaugti mūsų blogo pasiekimu :)

Suvedus į google.lt linas ir zivile musu blogas savaime aišku yra pirmoje vietoje, bet visai neseniai google pradėjo rodyti ir kai kuriuos vidinius blogo puslapius, kaip nuorodas pačioje paieškoje:

Aišku, gan keistas nuorodas parinko, bet čia ne esmė. Esmė, kad google tokių nuorodų bet kokioms svetainėms ar blogams nesuteikia. Suteikia tiems, kuriuos google vertina kaip autoritetingus tam tikroje srityje.

Kadangi nemažai skaitytojų niekaip neprisimena ar neužsibookmarkina mūsų blogo ir į jį ateina per paiešką, google nusprendė, kad pagal raktažodžius "linas ir zivile" mūsų blogas yra autoritetas :) Štai jums ir naujas brand'as :))

Apie tai kaip bambukus pirkau

Kiekvieną savaitgalį važiuojam į vieną kiniečių daržovių parduotuvę visokių žolių ir vaisių užsipirkti. Nieko ten super duper nėra. Parduotuvė sandėlio tipo, švaros lygis irgi ant garbės žodžio, bet man patinka. Viską renkiesi iš dėžių, viską gali apuostyti ir apčiupinėti. Jei jau kas pūva tai tikrai žinosi. O tai ne kartą esu nuspirkus tobulai atrodančių braškių, kurios buvo supakuotos “gerosiom” pusėm į viršų :)

Va, bet istorija ne apie tai. Šalia šviežių vaisių ir daržovių jie turi visokių “keistų” koncervuotų dalykų skyrelį. Ten kokį kartą per kelis mėnesius užsiperku marinuotų bambukų, imbierų, grybų ir t.t. Šiandien šokuoju tarp lentynų ir tarp visokių kinietiškų etikečių išnyra visa eilė stiklainių su lietuviškom etiketėm. Marinuoti agurkai, burokėliai, morkų garnyras, kurį pamatęs Linas iš karto prisiminė vaikystės vasaras kaime ir pasakė, kad be to garnyro namo tikrai nevažiuos.. Žodžiu prigriebėm beveik viską :) Smagu.


Tiesa, kad ir kaip skaičiuočiau niekaip nesuprantu kainų. Kiek turi kainuoti pradinis produktas, kad parduotuvė kažkur Australijoj jį parduotų už nepilnus tris dolerius? Nebent rokiškėnai tuos agurkus marinuoja Kinijoj :)

Trumpas pasakojimas iš darbo

Australijoj (turbūt kaip ir visur kitur) be atostogų dar galima pasiimti 2 apmokamus laisvadienius (pas mane darbe duoda cielus 5), kurie yra skirti laidotuvėms. Žodžiu tema kaip ir nelinksma, bet mano kolegė pasiėmė tuos laisvadienius apgedėti mirusį Maiklą Džeksoną. Į elektroninį laišką surašė, kad jos liūdesys yra toks neaprėpiamas, kad negali nei valgyti, nei miegoti, o gerklėj yra įstrigęs ašarų kamuolys, dėl kurio ji negali kalbėti ir gali tik verkti. Žodžiu visai rimta situacija.

Rimta situacija ir darbe. Mergina iš finansų skyriaus, Australijoj ką tik baigėsi finansiniai metai, visi nervingi ir t.t. Bet niekas, o niekas net nesiėmė kvestionuoti tų nelaimingų 5 gedėjimo dienų. Išskyrus mane:) Išsitraukiau iš interneto įstatymą, o ten juodu ant balto surašyta kokiu atveju tos gedėjimo dienos priklauso. Tai Maiklas jai nei dėdė, nei senelis. Pasidalinau savo atradimais su kolegom ir likau nesuprasta. Vienu žodžiu pop žvaigždės dažnu atveju gali būti kur kas brangiau nei mama ar močiutė. Ir įtaką asmenybės raidai daro kur kas didesnę. Va taip va.

O tada viena kolegė paklausė negi aš neturiu nei vienos žvaigždės, į kurios plakatą pasižiūriu prieš užmigdama. Pasakiau, kad ne. Tada paklausė ar bent turiu kokią tai žvaigždę į kurio lovą pasitaikius progai šokčiau nė nemirktelėjus. Pasakiau, kad ne. Žodžiu, jei ir toliau taip – tuoj patapsiu totalia ofiso autsaidere:)