Kodėl Australija?

Visa vietinė žiniasklaida jau kuris laikas verkia apie gerokai sumažėjusį turistų srautą į Australiją. Vieni kaltina stiprų dolerį, kiti finansinę krizę, dar kiti buvo šventai įsitikinę, kad koją čia kiša nevykusi Australijos įvaizdžio kampanija „where the bloody hell are you“. Tai va. Ilgas laukimas baigėsi. Nuo šiandien visi tik ir šneka apie naująją kampaniją. Kol kas ir tauta, ir žiniasklaida atrodo patenkinti. O kaip ne kaip, australams įvaizdžio klausimas yra lygiai toks pats opus ir kaip ir lietuviams; ir visi oziai turi gana griežtą nuomonę apie tai, koks šalies pristatymas pasauliui yra teisingas ir koks ne. Žodžiu galit pažiūrėti TV klipukus (Bilabong film & Boab film) ir įvertinti patys.



Šiaip gražu. Man lyriniai poetiniai TV klipai visada patikdavo. Tiesa, dėl jų efektyvumo niekada negali būti tikras, bet sprendimas targetinti emociškai nusivariusius ir finansų krizės nukamuotus ofiso berniukus ir mergaites yra ko gera teisingas. O čia dar žiūrėk stipriai pakrito Australijos doleris ta proga, tai ir tikrai bus viskas gerai su tais turistais.
Tiesa, kai reklamos agentūros konkursavo dėl šito projekto, Zelandijos prezentacijos gabalą dariau aš:) tik mūsų Australijos partneriai konkurso nelaimėjo.. Dabar kūryba tikriausiai piktai krizena, kad aborigeną pakeitus maoriu ir gale pridėjus šūkį, kad Zelandijoj nėra gyvačių, krokodilų ir kitų idilę drumsčiančių gyvių – tai drąsiai galėtų būti klipas ir apie Zelandiją. Galų gale Australija tikrai ne vienintelė šalis, kur galima relaksuotis:)

Pakliedėjimas apie namus

Kažkaip vis ruošiuosi parašyti apie tą 2 savaičių pasibuvimą Lietuvoj. Bet vis kažkaip neišeina:) Ne todėl, kad neturėčiau ką pasakyti (jau vien orgazminiai FlyLAL‘o skrydžių įrašo balsai ir jų vieta Lietuvos įvaizdžio kūrime tikrai verti atskiro įrašo), bet dėl to, kad niekaip nesusiguli mintys. Iš pradžių galvojau, va surysim visas nomedas, neliks akivaizdaus ryšio ir taip nusibrauks dalis melancholijos, bet nė velnio..
Galvoju, kad tai susiję su namų jausmu. Jei būtume skridę iš Zelandijos, – jausmas grįžus būtų kitoks. Kaip ne kaip, ten jau buvo namai, ten buvo žmonių, su kuriais visiškai nesimaivant galima gerai pasiurbti vyno, ir buvo draugių su kuriom valandų valandas gali aptarinėti ką tik išdygusio spuogo niuansus. Tokių dalykų atsiradimas bent jau man – užima šiek tiek laiko. Žodžiu pasidariau išvadą, kad norint sėkmingai prigyti naujoj šaly, turi joje išgyventi tam tikrą „karantino“ laikotarpį, kada namo geriau nevažiuoti:) Nes paskui labai smarkiai sau reikia priminti, o ko iš viso iš tos Lietuvos važiuoti. Va taip. Ne, ne. Čia jokia depresija nė nekvepia. Tik labai smagu buvo su jum visais pasimatyti (su kuo spėjau t.y.:) ir man to dabar baisiai ilgu..

Melburne nieko naujo arba Lietuvos atgarsiai

Kol adaptuojamės prie Melburno (Živilė vis dar negali prisitaikyti prie ritmo!), tai nieko naujo pas mus nevyksta. Na tiesa, perkamės visokius daiktus į savo neapstatytą butą ir jau turime šaldytuvą (atia, atia makaronai kiekvieną dieną), didelę sofą salone (svečiai welcome), va vakar atkeliavo ir skalbyklė, tai jau kaip ir pagrindinius dalykus turime. Beliko smulkūs dalykėliai, kurie pridėtų namams jaukumo.

Živilė tuo ir užsiima. Kol aš darbe, visą dieną praleidžia naršydama eBay ir gumtree gaudydama pigius daiktus. Bet aukcionai paprastai baigiasi vakarais, tai kiekvieną kartą grįžus vakare namo prasideda kompiuterio dalybos. Jaučiu nė 5 min kompas laisvas nebūna :) Mes jau jį net praminėm "meile":
- Ką šiandien vakare veikiam?
- Aš tai norėčiau praleisti vakarą su meile...
Gaunasi toks iškreiptas meilės trikampis - "meilė" visąlaik su kuriuo nors būna, bet visiems trims kartu būti neišeina :))

Atrodo viską išsipasakojom La Bohemej, bet dar spėjo įvykti šio to gero Lietuvoj :) Beje, daugiau niekad nesirezervuokite vietų La Bohemej iš anksto, vis tiek tuo pačiu metu užrezervuos ir dar 2-3 chebrytėm ir tada jau kam labiau pasiseks...

Taigi, šeštadienį prieš išskrendant, Grand Casino vyko atviro Lietuvos pokerio čempionato pagrindinis turnyras. Na ir kaip gi neišbandžius Lietuvos lygio. Aš gi dabar jau daug patobulėjęs nuo 2006 m, kai sugebėjau papulti i trejetuką ir visi pasidalinome vietas. Ką galiu pasakyti - toks įspūdis, kad pokeris Lietuvoje stovi vietoje. Žaidėjai beveik visi tie patys ir lygis toks pats - kaip buvo fish (pokerio terminas), taip ir liko. Žiauriai pervertina kai kurias kortų kombinacijas ir labai mėgsta loteriją, t.y. kai keliese sustumia visus žetonus į stalo vidurį ir žiūri kokios kortos iškris ir kam labiau pasiseks.

Bijojau, kad ir man teks sudalyvauti tokioj loterijoj ir galiu nepasiekti vietų, kur mokami pinigai, bet viskas klojosi sklandžiai. Žaidžiau protingą žaidimą ir nors kortos nekrito, vis tiek pasiekiau finalinį stalą ir dar penktas pagal žetonus (iš viso pradėjo 45 žaidėjai). Prizinės vietos buvo tik 5, tai visi sėdėjo susispaudę ir bandė "išsėdėti" iki 5-os vietos. Kuo sėkmingai ir naudojausi :) Žaidžiau agresyviai ir po truputį rinkau žetonus, kol pasidariau chip-leader‘is. Likus 4 žaidėjams turėjau trigubai daugiau žetonų, nei antras pagal žetonus. Bet tada prasidėjo nesėkmės. Kadangi jau visi likę "papuolė į pinigus" pradėjo žaisti loteriją, t.y. arba nusimeta kortas, arba all-in (visus žetonus). Vieną kartą gavau bad-beat'ą (kai turėjau 70% šansų laimėti ir nepasisekė), antrą kartą gavau bad-beat'ą (aš buvau priekyje 80% prieš 20%) ir žiūrėk - likau trečias. Nors tikrai turėjau laimėti :( Kas juokingiausia, kad netgi atisakiau prizinio fondo dalybų, kai likome trise :))
Na bet 3 vieta ir 5000 Lt per 10 valandų nėra blogas rezultatas. Kažkiek pasidengėm kelionės išlaidas (pirma vieta būtų ir aviabilietų kainas padengusi). O be to dar ir medalį davė :))